3sakiniai

Sapnas

Posted by in apmąstymas

Jaunuolis, įsimylėjęs savo sužadėtinę ir sužinojęs, kad ji nėščia, švelniai tariant, susinervintų, priekaištautų jai, šauktų, kaltintų ją, galbūt net prisigertų, kad užsimirštų, žodžiu, „nuo meilės iki neapykantos netoli”. Šventasis Juozapas, kuris buvo įsitikinęs savo meile ir dėl savo brandos nenorėjo sugėdinti mylimosios, pasitikėdamas Dievu svarstė, kaip išspręsti visą reikalą. Kaip ir mokiniai Getsemanės sode, kankinamas nerimo, jis paniro į sapną, kurio metu angelas jam apreiškė Dievo valią: jis buvo išrinktas būti teisėtas Dievo Sūnaus tėvas – globėjas ir Nekaltosios Sutuoktinis – globėjas*. Išlaisvintas nuo baimės išgirstu Jėzaus vardu, jis atsikelia…read more

Tiesa vietoj tonos makiažo

Posted by in apmąstymas

Jėzus neapsimeta, kad pas Jį atvesta moteris nepadarė jokios nuodėmės: susirinkusiems žmonėms Jis sako: „Kas iš jūsų yra be nuodėmės? moteriai sako: „Eik ir daugiau nenusidėk.” Jo gailestingumas nereiškia, kad nuodėmę reikia nupudruoti, iš naujo apibrėžti nusižengimą ir pan. Veikiau Jo gailestingumas reiškia matyti tikrovę tokią, kokia ji yra, viską tiksliai pavadinti vardu ir pasirinkti meilę, kuri nesmerkia, bet suteikia dar vieną galimybę. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv. V GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) PIRMADIENIS Pirmasis skaitinys (Dan 13, 1–3. (4–9. 15–17. 19–30. 33–41). 41–62)     Gyveno Babilone žmogus, vardu…read more

Pamatyti Jėzų

Posted by in apmąstymas

Į Jeruzalę šventės proga atvykę graikai norėjo pamatyti Jėzų, nes buvo girdėję apie jo padarytus stebuklus ir mokymus su galia. Gera, kai kiekvieno iš mūsų širdyje kyla troškimas pamatyti Mesiją, o gal net su Juo pasikalbėti, paklausyti Jo žodžių, geriau Jį pažinti, pakviesti Jį į savo gyvenimą…. Viešpatį galima sutikti skaitant Bibliją, priimant sakramentus, nuoširdžiai besimeldžiant ir net kitame žmoguje, priimtame su meile, be savanaudiškumo ar noro išnaudoti. Tačiau svarbiausia – turėti Jėzų savo sieloje, šventykloje, sukurtoje paties Jo ir atpirktoje Jo Krauju, mylimoje ir nepakartojamoje. V GAVĖNIOS SEKMADIENIS (B/_ABC) (p….read more

Netikėjimas

Posted by in apmąstymas

Tas ar anas, iš Galilėjos ar iš bet kurios kitos žemės vietos – abejonės visuomet lydės tikėjimą, kitaip, jos netekęs, jis nustotų būti tikėjimu. Kai ateini pas Dievą, svarbu, kad neturėtum išankstinių nusistatymų, bet būtum Jam atviras protu ir širdimi. Dievo malonė visada pasitiks jūsų netikėjimą, jei tik atkakliai ir nuoširdžiai ieškosite Tiesos. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. IV GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) ŠEŠTADIENIS Pirmasis skaitinys (Jer 11, 18–20)     Viešpatie, leidai man tai sužinoti, todėl aš tatai ir žinojau, tada tu davei man suprasti jų darbus. Pats aš…read more

Meilės egzorcizmas

Posted by in apmąstymas

Jokia blogio jėga negalėjo sulaužyti Jėzaus kaulų, kai Jis kabojo ant kryžiaus, nes Tėvas, pasak senosios psalmės pranašystės, saugojo Jo kūną, todėl juo labiau blogis turėtų iš visų jėgų smogti į Bažnyčios vienybę, kad sulaužytų kiekvieną mažiausią Jėzaus Mistinio Kūno kaulą. Šventasis Pranciškus turėjo tai suprasti, nes uždraudė savo broliams mintimis ar žodžiais teisti ir kaltinti ne tik popiežius, vyskupus, kunigus, bet ir visus, kurie, mano nuomone, gyvena toli nuo Evangelijos. Vadinasi, kai žinai, kas gera ir teisinga, dar nežinai, kaip tai žinoti (plg. 1 Kor 8, 2)!!! Vadinasi, kai…read more

Kvietimas į laisvę

Posted by in apmąstymas

Pakeliui iš Egipto į pažadėtąją žemę Viešpats Dievas mokė izraelitus Įstatymo, kad jie žinotų, kaip elgtis, kad būtų šventa tauta. Jei ne tai, izraelitai būtų įžengę į Kanaaną vergų, kurie tik pakeitė gyvenamąją vietą, širdimi. Dievas nori išmokyti Įstatymo ir tavo, ir mano širdį, tik šiame apreiškimo etape kalbama nebe apie Įstatymą, išraižytą akmens plokštėse, bet apie meilės įsakymą, kuriam galią suteikia prisikėlusio Kristaus Dvasia; klausimas, ar priimsime Jo kvietimą į laisvę. Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv. III GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) TREČIADIENIS Pirmasis skaitinys (Įst 4, 1. 5–9)    …read more

Vienintelė vieta

Posted by in apmąstymas

Per visą Izraelio istoriją Jeruzalės šventykla buvo ypatingų Dievo apreiškimų vieta (tereikia prisiminti pašventinimo momentą (1 Kar 8, 10-11) arba Izaijo viziją (Iz 6, 1nn), tarsi garantija susitikti su Juo ir atnašauti auką), tačiau Viešpats Jėzus ramiai sako: „Sugriaukite šitą šventovę”! Kodėl? Todėl, kad tikroji šventykla yra Jis pats: svarbiausia kada nors Dievui atnašauta auka įvyks Jo širdies šventykloje ant kryžiaus, o Jo kūnas bus vieta, kurioje Tėvas per prisikėlimą labiausiai atskleis savo šlovę ir galią. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.   III GAVĖNIOS SEKMADIENIS  (B/_ABC) (p. 382) Pirmasis…read more

Vienintelė Viltis

Posted by in apmąstymas

Mirusiųjų, kurie per savo gyvenimą kaupė turtus ir mėgavosi malonumais, padėtis nėra pavydėtina. Jie negali nei pakeisti praeities, nei sumažinti savo kančios, nei patirti palengvėjimo, nei įspėti kitų, kad nepatirtų tokių pačių kančių, ir, kaip man atrodo, net negali tikėtis Dievo gailestingumo. Kita vertus, mes, kurie dar gyvename žemėje, neabejotinai turime vilties ir galime šauktis Dievo gailestingumo. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) KETVIRTADIENIS Pirmasis skaitinys (Jer 17, 5–10)     Štai ką sako Viešpats: „Prakeiktas žmogus, kurs žmonėmis pasikliauja ir silpną kūną sau atrama laiko, kurio širdis nusigręžia nuo Dievo. Toksai –…read more

Užtvertas kelias

Posted by in apmąstymas

Savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu Viešpats Jėzus atveria mums kelią į Dangaus Karalystę ir kviečia į ją visus be jokių apribojimų, t. y. niekas nėra privilegijuotas ar nuskriaustas. Žmogaus patekimą į Dangų gali apriboti tai, kuo jis pats užpildo savo širdį: nuodėmingais veiksmais ar netvarkingais troškimais bei prisirišimais. Ar tai būtų valdžios troškimas, kaip Jono ir Jokūbo atveju, ar pyktis ir pasipiktinimas kitais dėl jų silpnybių, kaip kitų apaštalų atveju, ar abejingumas kitų likimui ir aktyvios meilės, matomos, jaučiamos, o ne deklaruojamos, trūkumas, stato aukštas sienas ir neperžengiamas tvoras. II…read more

Tarnystė

Posted by in apmąstymas

Kadangi Dievo Sūnus atėjo tarnauti, o ne kad Jam tarnautų, Jo mokiniai taip pat privalo tarnauti vieni kitiems, ir ne tik saviesiems – tai būtinas žingsnis kelyje, vedančiame paskui Jėzų. Tačiau kaip tarnauti? Tarnavimo dvasią galima atpažinti iš trijų dalykų: skirti savo laiką, jėgas ir dėmesį nesavanaudiškai; rūpintis ir įsijausti į kito žmogaus situaciją, kad išsiaiškintume, ko jam reikia, dar prieš jam prašant; pažinti tą žmogų taip gerai, kad būtų aišku, ko nedaryti, kad jo neįžeistume, ir ką daryti, kad jį paguostume, pralinksmintume ar nustebintume. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) ANTRADIENIS…read more