3sakiniai

Išėjimas

Posted by in apmąstymas

Šiandienos skaitinyje iš Apaštalų darbų kalbama apie naktį, kai Viešpaties angelas atvėrė kalėjimo vartus, paleido apaštalus ir įsakė jiems skelbti žmonėms gyvybės žodį. Tie, kurie ką tik patyrė Dievo galią, išvedusią juos iš fizinės nelaisvės į laisvę, gali galingai skelbti žodį, turintį galią atverti mirties vartus ir suteikti prieigą prie naujo gyvenimo prisikėlusiame iš numirusių Jėzuje Kristuje. O į kokį išėjimą šis žodis kviečia jus ir mane šiandien? Apmastymą parašė br. Piotr OFM Conv. II Velykų savaitė (ABC/KV) Trečiadienis Pirmasis skaitinys (Apd 5, 17–26)     Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi…read more

Reikia gimti iš naujo

Posted by in apmąstymas

Kas vaiko gyvenime pasikeičia gimimo metu? Pirmiausia pasaulis tampa daug didesnis, netgi labai daug didesnis, atsiranda šviesa, spalva, šaltis, pojūčių ir patirčių naujumas pranoksta drąsiausius lūkesčius – taip turbūt turėtų atrodyti naujas gimimas, naujas pasaulis, nauja perspektyva, praplėsti horizontai ir oro pilnos šnervės. Ir Nikosas iškelia labai svarbų, esminį klausimą – KAIP? Įdomu pamatyti Jėzaus atsakymą, kuris nėra tiesogis ir net šiek tiek įvedantis į temą, tačiau jame slypi visas atsakymas. Juk tu jį žinai, Niko!!! Tu tai puikiai žinai!!! Užleisk Dievui vietą savo mintyse, skirk Jam erdvės ir laiko,…read more

Apreiškimas – pranašo pralaimėjimas

Posted by in apmąstymas

Pranašas Jona pabėgo nuo Dievo pasiūlymo, nes manė viską žinąs apie Viešpatį Dievą ir galiausiai nuliūdo dėl to, kad Dievo planas pasigailėti nineviečių buvo įvykdytas. Marija nei bėgo „į Taršišą”, nei nemanė, kad jau viską žino apie Viešpatį Dievą, todėl uždavinėjo Gabrieliui klausimus ir, svarbiausia, sutiko su Dievo planu. Aukos, deginamosios aukos, dovanos ir t. t. Viešpaties Dievo nedomina (Jona turbūt taip manė, kai paprašė jūreivių įmesti jį į jūrą) – Jis daug labiau džiaugiasi, kai mes priimame Jo planą. – Jis daug labiau džiaugiasi, kai mes sutinkame su Jo…read more

Būkite ramūs, Jis yra!

Posted by in apmąstymas

Pabandykime pažvelgti į šiandienos Evangeliją šiek tiek kitu kampu, t. y. iš apaštalų, kurie matė Prisikėlusįjį ir gavo Šventąją Dvasią, tačiau… jų liudijimui nepritarė Tomas, vienas iš jų, galima sakyti, jų draugas. Daug kartų būsime išmėginti panašiu išbandymu ir mes: tikime Prisikėlimu, esame gavę Šventąją Dvasią, tačiau atrodo, kad mūsų liudijimas, mūsų malda, mūsų įsitikinimas apie Jėzų nedaro poveikio, ypač tarp artimųjų. Būkite ramūs, vis dar yra Prisikėlęs, kuris per mūsų veiksmus pats pasieks kitų širdis ir mums pasakys: nebūkite netikintys, nenustokite tikėti, kad aš galiausiai nugalėsiu. Apmąstymą parašę br….read more

Tikėjimas

Posted by in apmąstymas

Nors apaštalai buvo girdėję daugybę Jėzaus katechezių, nors matė daugybę Jo padarytų stebuklų, nors liudytojai jiems pasakojo, kad matė Jį prisikėlusį iš numirusių, jie vis dar buvo panirę į liūdesį, susimąstymą ir niūrumą. Tik Prisikėlęs Viešpats, asmeniškai pas juos atėjęs, ištraukė juos, lyg iš kiauto, ir pasiuntė į visą pasaulį, kad jų tikėjimas pražystų liudijimu. Žinios, net ir pačios išsamiausios bei ekspertinės žinios, be tikėjimo ir vidinio perkeitimo negarantuoja nei asmeninio šventumo, nei sėkmingos evangelizacijos, lygiai kaip ir tikėjimas be žinių pagrindo neduoda laukiamų rezultatų. VII VELYKŲ DIENA (ABC) Šeštadienis…read more

Mano mylimas mokinis!

Posted by in apmąstymas

Petras yra labiausiai atsidavęs Jėzaus mokinys, kuriam nereikia du kartus sakyti, veikiau jį reikia sustabdyti, nes jis pats imasi darbo, jis pirmas turi atsakymą, pirmas metasi prie Jėzaus, bėgdamas per bangas ar plaukdamas. Pavyzdingas katalikas, visiems prieinamas, uolus zakristijonas, lektorius, parapijos tarybos narys ar kunigas – katechetas, rekolekcijų vadovas, statytojas…. Jonas savo Evangelijoje save vadina „mokiniu, kurį Jėzus myli”, nes jis save apibrėžia ne veikla ar pasiekimais, bet šiuo atradimu ir patyrimu, kad yra mylimas, kad pagrindinė iniciatyva ir visi veiksmai kyla iš Dievo, iš Jo meilės. Po Prisikėlimo, kai…read more

Ant rankų

Posted by in apmąstymas

Po prisikėlimo Jėzus rodė savo sužeistas rankas, tarsi norėdamas parodyti meilę, kuri Jį atvedė į mirtį. Tačiau tai ne priekaištų ženklas, bet patvirtinimas, jog Jis paėmė į rankas kiekvieną nuodėmingą žmogų, įraižė jį ant savo delnų, prisiimdamas visą jo kaltę, nes visa, ką žmogus turi, kas jis yra, jis yra gavęs iš Dievo, o tikroji žmogaus nuosavybė – tai tik jo nuodėmės. Kiekviena sandora sudaro dvi šalis, todėl ir žmogus Krikšto sakramento metu ant savo sielos gauna amžinąjį Šventosios Dvasios antspaudą, kad visuomet galėtų sakyti: Jėzus yra mano Viešpats! V…read more

Paralytiko dešinė ranka

Posted by in apmąstymas

Ir paralyžiuotojo draugai, kurie kasdien jį guldydavo prie šventyklos vartų, ir pamaldūs žydai, kurie eidavo pro jį ir kartais duodavo jam išmaldą, matė jame žmogų, praradusį gebėjimą judėti, taigi tarsi pusgyvį, kuris nebeturi galimybės sugrįžti tarp gyvųjų. Kita vertus, Petras ir Jonas, žvelgdami į tą patį žmogų, mato jo ištiestą dešinę ranką, taigi biblinį galios ir veikimo galimybių simbolį. Tas, kuris atrodė miręs, apaštalų akyse pasirodė turįs gyvybės potencialą, tas, kuris Jėzaus Kristaus vardu vis dar gali atsistoti ir šlovinti Dievą už didžius darbus, kuriuos Jis daro visoje istorijoje. Apmąstymą…read more

Liūdesys ir skausmas virto (virs) džiaugsmu

Posted by in apmąstymas

Marija Magdalietė, labai prislėgta mylimo Mokytojo mirties, verkia ir liūdi prie tuščio kapo, kuriame nebėra Jo kūno. Ji vis dar nesupranta pranašysčių apie prisikėlimą, jos neįtikina du angelai, skelbiantys apie Mesijo prisikėlimą, ir, stebėtina, ji neatpažįsta paties Jėzaus, stovinčio priešais ją. Tik pilnas Dievo gailestingumo ir švelnumo, Gyvojo Viešpaties šauksmas vardu ištraukia ją iš šios gilios nevilties ir pripildo džiaugsmu, kuriam nebereikia Mokytojo fizinio būvimo šalia. Ar per šias Velykas išgirdau savo vardą, kurį ištarė amžinai Gyvasis Viešpats? III VELYKŲ DIENA (ABC) Antradienis Pirmasis skaitinys (Apd 2, 36–42)     Sekminių…read more

Didisys Šeštadienis

Posted by in apmąstymas

…yra tokia tuščia diena, kad ji net neturi savo liturgijos, todėl nėra tekstų, prie kurių būtų galima ką nors parašyti. Viešpats pakibo ant kryžiaus. Gyvybė, tarsi sėkla, dabar apmiršta kape, bet mes gerai žinome, kad ji netrukus pabus. Mes laukiame. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv.