3sakiniai

Kartais atrodo, jog Apaštalams, kurie matė Jėzų Kristų, girdėjo Jo mokymus ir buvo Jo padarytų stebuklų dalininkais, įtikėti buvo lengviau, nei mums,  kurie nei nematėme nei girdėjome Mesijo. Tačiau tikėti nereiškia matyti ar girdėti, bet priimti tai, ko negalime įrodyti logika, tyrimais ar asmenine patirtimi. Apaštalai lygiai kaip ir mes turėjo įtikėti Į Jėzų – Dievą, kuris mūsų juslėm nėra pasiekiamas ir protu apčiuopamas. O gal Apaštalams net buvo sunkiau, nes jie matė Jėzų – Dievo Sūnų tapusį žmogumi.

Žmogaus didžiausias turtas – gyvybė, kurią už dyką gavo jos neprašęs ir kuria gali naudotis savo nuožiūra. Nesvarbu kokios kilmės, ką pasiekęs ar ką padaręs, žmogaus gyvenimas žemėje nedaug skiriasi nuo kitų žmonių gyvenimo: prasideda, prabėga ir baigiasi. Visi nori gero ir linksmo gyvenimo, todėl kai kurie saugo jį, taupo, stengiasi neišeikvoti; kiti nori išspausti „kiekvieną lašelį“, sukaupti kuo daugiau įspūdžių ir viską paragauti. Dar kiti nori dėl Jėzaus išdalinti savo laiką ir jėgas tarnaudami kitiems ir pamiršdami apie save, – jie išgelbės savo gyvybę. Šventasis Jurgi, Lietuvos globėjau –…read more

Ateiti pas Viešpatį ir būti nuolat su Juo, likti su Juo pasitikėdami kiekvienoje ypač sudėtingoje situacijoje – tai tikras iššūkis žmogui, net katalikui. Tuoj pat atsiranda koks visą dėmesį patraukiantį reikalas, atsitinka situacija, kuriai reikia skirti visas jėgas, ar darbas užtrunkantis ilgą laiką. Tačiau užtenka gėlyne pasodinti paprastą našlaitę, lietaus lašui nukristi iš nematomo debesies, ar išgirsti draugo šimtą kartų girdėtą žodį, kad žmogus prisimintų, jog Dievas jį sukūrė panašų į save, o Jėzaus auka kalba ir patraukia pas save stipriau negu galėtų ką nors kitas.

Prisikėlęs Dievo Sūnus liepė Apaštalams skelbti Gerąją Naujieną visiems žmonėms, ką jie ir darė burdami naujus Jėzaus mokinius į pirmąją Bažnyčios bendruomenę. Tas uolumas tapo žydų nepasitenkinimu ir su įniršiu vykdomų persekiojimų priežastimi.  Kuo labiau tikintieji buvo nekenčiami ir kankinami, tuo stipriau išsiskleisdavo Evangelija tuose miestuose ir rajonuose, į kuriuos jie bėgdavo pasislėpti nuo pavojaus. Tačiau buvo ir tokių Kristaus sekėjų, kurie pasilikę Jeruzalėje savo kančia ir net mirtimi liudijo Viešpaties žodžius: „ateinančio pas mane aš neatstumsiu…aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.”

Diakonas Steponas, kalbėdamas apie Jėzaus auką, mirtį ir prisikėlimą bei skatindamas atsiversti, supurtė Izraeliečių sąžinę. Nors nemažai žmonių įtikėjo, priėmė krikštą ir nusprendė pakeisti savo gyvenimą, Tautos seniūnai ir Rašto aiškintojai apgaulingai apskundė Steponą ir nuteisė mirčiai. Jėzus, matydamas išalkusius Dievo žodžio ir kasdieninės duonos žmones, pamaitino juos reikalingu žemišku ir dangišku maistu. Reakcija priklauso nuo to, ką kas turi savo širdyje: kietus akmenis nešančius mirtį ar teikiančią gyvybę meilės duoną.