3sakiniai

Seni ir nauji

Posted by in apmąstymas

Jėzus kalbėdamas apie Dangiškąją Karalystę kviečia kiekvieną žmogų, tai reiškia ir mane ir tave, semti iš malonių lobyno, kokį Dievas mums davė. Ar tai būtų pirmoji patyrtis tikėjimo dalykuose, vaikiškių poterių kalbėjimas, kurių mokė mama ar močiutė, ar sąmoningas sprendimas priimti sakramentus, tarp jų sutvirtinimas, ar tai būtų visiškiai nesenai įvykusios situacijos, kuriose reikėjo išsižadėti savęs dėl Jėzaus, priimti kažkokį skausmą kaip auka vienijanti su Išganytoju, ar nusižeminimas ir būtinumas atsiprašyti, nors jokios kaltės neturėjai. Kiekviena akimirka tai Dievo išminties pamoka – nesekti pasaulio pripažinimo ir netrypti kitus kopdamas karjeros…read more

Viskas, kas brangu

Posted by in apmąstymas

Kalbėdamas apie brangius ir svarbius dalykus, prisimenu daktaro Raviko, E. M. Remarko „Triumfo arkos” personažo, žodžius, kad viskas, ką galima įsigyti už pinigus, iš tikrųjų yra labai mažai verta. Taigi tai, kas vertinga pasaulio akyse: perlai, deimantai, turtai ir rūmai, bus niekas, palyginti su tuo, kas vertinga pagal Evangeliją. Ką pasirinksi? Apmastymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. Skaitiniai E2 (243) Jer 15, 10. 16–21:  Ps 59, 2–3. 4–5a. 10–11. 17. † Mt 13, 44–46: 

Ką nešioji?

Posted by in apmąstymas

Kristoforas – vieno šiandienos šventųjų globėjų vardas reiškia „Kristaus nešėjas”. O ką, savo žodžiais ir elgesiu, nešioju kitiems? Ar su besąlygiška meile skleidžiu Jėzaus kvapą, visišką pasitikėjimą  Dangiškuoju Tėvu, tikėjimą, kad viskas baigsis gerai, nes to nori Visagalis Viešpats, ar veikiau savo „ego” su dideliais lūkesčiais dėl tikrovės ir menku pasitenkinimu ja, kuris užkrečia negatyvumu ir skundais? Antras šios dienos globėjas, Jokūbas Apaštalas, yra piligrimų globėjas. Ar esu tas piligrimas einantis per pasaulį, kuris liudyja Dievą globojantį savo trapus mokinius, bet patikėjusį jiems lobį – savo meilę ir malonę nugalinčias…read more

Posted by in apmąstymas

Šiandienos Evangelijoje apie tai, kaip melstis: Viešpats Jėzus moko maldos „Tėve mūsų”, o paskui pasakoja palyginimą kaip būti įkyriam. Biblijoje vartojamas žodis „ἀναίδεια – anaideia”, gali būti kartais verčiamas skirtingai: „trukdymas”, „nemalonus reikalavimas”, „begėdiškas reikalavimas”, „primygtinis reikalavimas”, ir būtent pastarieji vertimai yra artimiausi originalui. Todėl Viešpats Jėzus kviečia mus maldoje žengti šiek tiek toliau, nei elegantiškai su Dievu derėjosi Abraomas: Jis kviečia mus elgtis kaip neišauklėti, nesigėdinti, daryti tai, kas nedera; begėdiškai priekabiauti, derinti primygtinumą su tam tikru įžūlumu ir nekultūringa drąsa, ypač šiuo atveju, kai prašome Tėvą Šventosios Dvasios!…read more

Negyvenu, nors gyvenu

Posted by in apmąstymas

Kai šventasis Paulius sužinojo, kad Jėzus jį atpirko iš nuodėmės vergijos, jis sušuko: Dabar jau nebe aš gyvenu, bet gyvena manyje Kristus. Žinoma, tai nereiškia, kad Viešpats Jėzus padarė taip, jog Pauliui nebereikia valgyti ir naudotis skrandžiu ar žarnynu, nebereikia kvėpuoti ir naudotis plaučiais – Paulius tebegyvena gyvenimą kūne, bet tai jau kitoks gyvenimas, naujas gyvenimas, nes jis turi aiškų tikslą – dangų su Jėzumi. Tikėjimo dėka Paulius žino, kad Viešpats jį pamilo, kad jis yra šalia ir palaiko, maitina, girdo, kaip vynmedis palaiko šakų gyvybę; tie patys pažadai, ta…read more

Pamatyti, girdėti, pajausti ir …

Posted by in apmąstymas

Tai, kad viskas, ką matome, girdime, jaučiame, atrandame apie pasaulį ir jo turtingą įvairovę, yra Viešpaties Dievo, kuris nori matyti mus laimingus, dovana. Tačiau toks džiaugsmas yra dar didesnis ir pilnesnis, kai sugebame atpažinti Kūrėjo duotą konkretaus kūrinio tikslą ir prasmę: kai matome, jog saulė šviečia ir šildo, girdime, jog paukščiai gieda, jaučiame, jog akmuo yra kietas, patiriame Viešpaties gailestingumą ir mėgdžiojame Jį atleisdami savo kaltininkams… Kad šis tobulas džiaugsmas nesprogtų kaip muilo burbulas, reikia trijų dalykų: pirma, nekeisti daiktų prigimties, pavyzdžiui, nedaryti šakės iš adatos arba agurko nevadinti bananu;…read more

Sėti, sėti, sėti ir sėti – visur ir nuolat

Posted by in apmąstymas

Kaip sėjėjas išėjo sėti ir nesustoja, kol pasėja visą žemę, taip Dievas nuolat kalba kiekvienam iš mūsų ir nuolat rūpinasi, kad girdėtume Jo žodžius, atpažintume Jo balsą, žinotume Jo valią ir ištvermingai laikytumės Jo malonės. Kaip sėjėjas sėja grūdą ir ant kelio, ir tarp erškėčių, ir ant akmenų, ir ant derlingos dirvos – visur tą patį, kokybišką ir gausų – taip ir Dievas kiekvienam iš mūsų turi tą patį stiprų ir tyrą Žodį, guodžiantį, apvalantį, saugantį, pamokantį ir guodžiantį. Kaip sėjėjas kantriai laukia derliaus ir tikisi, kad jokios išorinės sąlygos…read more

Namai

Posted by in apmąstymas

Įvairiausių šeimų yra pasaulyje: yra namų, iš kurių nesinori išeiti, ir yra namų, į kuriuos geriau neiti; yra šeimų, kupinų šilumos ir meilės, kuriose žmogus jaučiasi saugus ir gerbiamas, ir yra tokių, kuriose to trūksta. Šiandien Jėzus kviečia mus į savo šeimą ir, priešingai nei atrodo, neatmeta savo motinos ir brolių, bet kviečia savo klausytojus tapti jo giminaičiais. Šioje šeimoje žmogus gimsta Dvasia ir tiesa, vaikai glostomi ant kelių ir maitinami geriausiu Dievo išminties pienu. Vienintelė sąlyga nepalikti šių Dievo namų – pasilikti Jo meilėje. Pranciškus Asyžietis, atidavęs savo drabužius…read more

Daugiau

Posted by in apmąstymas

„Mes norime, kad parodytum ženklą” skamba taip: mes nenorime tave matyti! Tik tavo ženklai ir stebuklai mums padės! Jėzus atsako, kad Jis yra didesnis ir daugiau… už Joną, už Saliamoną, už viską ir visus, už stebuklus ir ženklus. Šiandien ir visada labiau nei bet ko kito mums reikia Jėzaus. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. Skaitiniai: Mch 6, 1–4. 6–8:  Ps 50, 5–6. 8–9. 16bc–17. 21. 23. † Mt 12, 38–42: 

Nuo žodžių per veiksmus iki šventumo

Posted by in apmąstymas

Labai lengva kartoti girdėtus žodžius, o kai juose slypi daug išminties ir juos pasakė autoritetingas žmogus, pats gali įgyti pripažinimą. Tačiau net ir iškiliausios mintys išsakytos žodžiais, jei jų nepatvirtina veiksmai ir asmeniniai sprendimai kasdieniame gyvenime, tampa tuščios, lengvos ir trapios. Būti kataliku – tai ne gražūs ir apvalūs žodžiai bei pakilios deklaracijos; tikras Jėzaus sekėjas nebijo susitepti rankų darbu ir visada ieško galimybių atpažinti Dievo veidą kitų žmonių veiduose ir Jam juose tarnauti. Taip elgėsi šventoji Jadvyga, karalienė, Lietuvos „krikšto motina”, šios dienos globėja. Skaitiniai 1 Kar 18, 20–39: …read more