Pirmas Dievo klausimas

Posted by in apmąstymas

Pirmasis Dievo klausimas, kurį Adomas išgirsta padaręs nuodėmę, galioja ir mums kiekvieną dieną; žinoma, Dievas neklausia apie geografinę padėtį, kurią žmogus puikiai suvokė, nes jis neatsako: „Čia, už šeštojo medžio kairėje“ arba „Keturiasdešimt šeši žingsniai nuo medžio, kuris yra sodo viduryje“ – Adomas atsako ne apie tai, kur jis yra, bet apie savo būklę, savo širdies būklę. Ir tai liūdnas atsakymas, išreiškiantis viltį būti nerastam – baimė, kurios velnias išmokė žmogų, neša būtent savo baisius vaisius – būti atskirtam nuo Dievo.

Tačiau Jėzus savo Krauju mus iš naujo padaro Tėvo giminaičiais – tame, kuris klausosi Dievo balso ir paklūsta, Jis sukuria ryšius, stipresnius už mirtį.

Apmąstymą  parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

 

X EILINIS SEKMADIENIS  (B/_ABC) (p. 464)

Pirmasis skaitinysPr 3, 9–15

Sukelsiu nesantaiką tarp tavo atžalos ir moteries palikuonio

Skaitinys iš Pradžios knygos.

Kai žmogus buvo valgęs vaisių nuo medžio], Viešpats Dievas pašaukė jį ir paklausė: „Kur tu esi?“

Jis atsiliepė: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau.“

{Dievas} jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“

Žmogus atsakė: „Moteris, kurią tu man davei būti su manimi, man davė vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau.“

Viešpats Dievas kreipėsi į moterį: „Kodėl tu taip padarei?“

Moteris atsakė: „Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau.“

Viešpats Dievas tarė žalčiui: „Kadangi tu taip padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių; jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną.“

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmėPs 129 (130), 1–2. 3–4. 5a–7a. 7bc–8 (P.: 7)

P. Viešpats yra maloningas,
didi jo atpirkimo galybė.

Iš nevilties gilumų tavęs šaukiuosi, Viešpatie! *
Viešpatie, išgirsk mano balsą!
Tegul tavo ausys atsiveria maldavimui mano; *
išgirsk ir būk gailestingas. – P.

Jei tu, Viešpatie, paisytum kaltybių, – *
Viešpatie, kas išliktų gyvas?
Betgi turi tu galią atleisti, *
kad garbintume tave su baime. – P.

Nekantriai laukiu Viešpaties pagalbos *
ir jo žodžiu pasikliauju. 
Labiau Viešpaties laukiu, *
negu aušros – panaktiniai.
Labiau, negu aušros – panaktiniai, *
Izraelis Viešpaties telaukia. – P.

Nes Viešpats yra maloningas, *
didi jo atpirkimo galybė.
Tikrai jis atpirks Izraelį *
iš visų jo kaltybių. – P.

Antrasis skaitinys2 Kor 4, 13 – 5, 1

Mes tikime, ir todėl kalbame

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško korintiečiams.

Broliai ir seserys!

Mes turime tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau. Taigi mes tikime ir todėl kalbame, žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis. O visa tai – dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei.

Todėl mes nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai: jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina. O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę. Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini.

Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje.

Tai Dievo žodis.

Posmelis prieš EvangelijąJn 12, 31b–32

P. Aleliuja. – Netrukus šio pasaulio kunigaikštis
bus išmestas laukan, – sako Viešpats. –
O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės,
visus patrauksiu prie savęs. – P. Aleliuja.

EvangelijaMk 3, 20–35

Šėtonui ateis galas

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.

Anuo metu Jėzui su mokiniais sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis kaip galvos netekęs.

Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus.“

O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus.

Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme.“ Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią.“

Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs.“

O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“

Tai Viešpaties žodis.


Sena ABC, p. 398