Pirmasis skaitinys primena, kad Dievas formuoja žmogaus širdį užtikrindamas jai taiką. Tačiau tas ramumas neturi nieko bendro su nerūpestingu gyvenimu, visišku atsipalaidavimu ar laisve nuo problemų. Evangelija pasakoja, kad audra staigiai ir su įsiūčiu puola ir ant uolos pastatytą namą (pasitikinčio Dievu žmogaus simbolis) ir ant smėlio pastatytą namą (tik savimi pasitikinčio žmogaus simbolis). Taigi, tikroji ramybė tai ne laisvė nuo audrų, bet malonė patvirtinanti Dievo buvimą šalia, net didžiausioms tamsybėms ištikus.

Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.