Pranašė Ona nesitraukdavo iš šventyklos, nes atpažino savo pašaukimą – būti (prie) Viešpaties. Dievas tai jos Brangenybė, todėl nebuvo sunku ar dieną ar naktį budėti. Pasninku šalindavo visą, kas joje nepriklausė ir nepatiko Kūrėjui, o malda pripildavo ir puošdavo savo sielą Išganytojui. Jos „adventas“ užtruko nemažai metų, bet savo ištvermės dėka galėjo pamatyti ir priimti Mesiją.
Ką aš galiu dėl Jėzaus padaryti ir kiek su nemažėjančia, bet augančia viltimi, galiu Jo laukti?