Viešpats pasakodamas apie turtingą ūkininką įspėja mus, kad nebūtume godūs. To žmogaus kaltė yra ne šitame, kad laukai atnešė jam gausų derlių nei tame, kad išmintingai sugalvojo pastatyti naujus klojimus. Nusidėjo ir užsitraukė kaltę dėl to, kad pasitikėdamas vien savo turtais trokšto linksmybių ir ieškojo amžinos laimės praeinamuose dalykuose visiškai pamirštadams dangiškus – tikrąjį turtą. Vaistas nuo tokio godumo yra dalintis su stokojančiais.