Adomas ir Ieva pradžioje gyveno vienybėje ir santarvėje, tačiau nuo laiko kai suvalgę iš gero ir blogo pažinimo medžio, privalėjo rinktis tarp gerų ir blogų darbų. Kaip jie, taip ir mes, dabar, laisva valia apsisprendžiame ką darome: ar nesavanaudiškai skleidžiame gerumą ar esame skriaudikai, apgavikai ar kitokie nusidėlėliai. Žinoma, niekas mūsų, net turėdamas kilnių tikslų ir trokštimų, neišvengia nusikaltimų, todėl ateina Jėzus ir sako: „ištiesk ranką”. Ir nudžiūvusi, apmirusi, blogą darusi ranką atgija, o Viešpats ją prikrauna savo gailestingumu ir dovanomis, kurias galime/privalome dalinti nemokamai pasauliui.