Adomas ir Ieva nusidėję ir atsistoję prieš Dievą, nenorėjo atsakyti už savo nepaklusnumą ir puikybę, bet iš karto bandė numesti visą atsakomybę ant kitų, kaltindami juos, o ne save. Adomas kaltino Ievą, nes ji jam davė valgyt uždraustą vaisių, kaltino Dievą, nes Jis sukūrė moterį ir davė ją jam. Ieva kaltino žaltį, kuris ją sugundė. Dievas, teisingas ir gailestingas Teisėjas, surado atpirkimo avinėlį, savo Sūnų, kuris tapęs žmogumi nugalės šėtoną ant kito medžio – ant kryžiaus, o šio medžio bei savo aukos vaisius, Palaimintąją Duoną ir Brangiausiąjį Kraują, dalins visiems ir sočiai.