Kai Jėzus pasakė apaštalams, jog vienas jų Jį išduos, pradėjo žvelgti vienas į kitą bei mintyse spėlioti ir kaltinti. Nieko naujo pasaulyje – iš tolo pamatyti krislelį brolio akyje, o nematyti rąsto savojoje. Jau rojuje Adomas permetė atsakomybę Ievai, o ji – žalčiui. Tačiau tai nėra nei leidimas taip elgtis, nei išteisinimas – kiekvienas sprendžia ir atsako už savo darbus. Ypač dabar, ant mūsų išganymo švenčių slenksčio, prisipažinkime Jėzui dėl savo nuodėmių ir nebandykime išbaltinti savęs kaltindami kitus.