Kiekvienas žmogus yra Dievo sukurtas ir pašauktas išskirtiniam darbui, kuriam, taip pat Dievo, yra paruoštas ir aprūpintas reikalingais gabumais, tačiau visada reikia žmogaus pritarimo – Viešpats nieko niekam neverčia. Jei žmogus sutinka ir įgyvendina savo pašaukimą, tai ir Dievui atiduoda garbę ir pats vystosi, brenda ir tampa šventesnis, o jei atmeta ir daro tą, kam nėra sukurtas, nors ir būtų tai labai geri dalykai, – Dievui nepaklusna, sunkiau jam pasiekti šventumo bei neturi džiaugsmo ir ramybės. Dievas šiam darbui pašauks kažką kitą, kad viskas būtų padaryta, nes tai didėsnio visų žmonių išganymo plano dalis.
Šv. Motiejus išnaudojo proga ir pritarė Dievo valiai tapti „atsarginiu apaštalu”.

Skaitiniai:

Apd 1, 15–17. 20–26: 
Ps 113, 1–2. 3–4. 5–6. 7–8.
† Jn 15, 9–17: