Dievo meilės didybė ir be sąlygiškumas skatina žmogų paaukoti Viešpačiui kažką brangaus ir vertingo iš to, kas yra jo asmeniška. Tačiau susimąsčius žmogui darosi nesmagu, nes šiek tiek kvailai atrodo, kai nori dovanoti tą patį, ką yra gavęs iš Kūrėjo rankos. Tada verta įsiklausyti į Dievo troškimą, kuris nori, kad būtų mylimas siela (tai reiškia, kad žmogus besisaugotų  nuodėmių ir savo vidų puoštų dorybėmis), širdimi (ilgėtųsi Jo ir nieko nelaikytų brangesniu už Jį), protu (stengtųsi suprasti Jo valią ir sąmoningai sektų Juo) ir jėga (darytų viską, ką Jis daro). Kaip labai žmogus myli Dievą rodo „kontrolinis testas”- meilė parodyta kitiems žmonėms – kiekvienam, visur ir visada, nes ir Jis juos myli.

Skaitiniai

Tob 6, 10–13a; 7, 1b. 8–14; 8, 4–8: 
Ps 128, 1–2. 3. 4–5.
† Mk 12, 28b–34: