Visiškai lengva protu priimti, kad Tu, Viešpatie Jėzau, esi Dievas – Emanuelis, norintis būti arti mūsų, savo kūrinių. Taip pat įmanoma suvokti, kad Tu tapai žmogumi ir prasidėjai po Marijos Nekaltąja Širdimi, gimei ir augai, miegojai ir valgei, kaip mes visi. Bet neįsivaizduoju, kaip perprasti, jog Tu tuo pačiu esi Tobulas ir Vienintelis Dievas bei apribotas žmogus; jog esi didingas ir pilnas šlovės bei supranti mano menkumą ir gailiesi manęs, abejojančio; jog esi amžina Išmintis bei žygiuoji su manimi gyvenimo vingiais; jog esi šventas bei myli mane, nusidėjėlį; jog neturi nei pradžios nei pabaigos bei esi šalia manęs, dabar; jog esi toks Paprastas bei toks labai kitoks. Žodžiu, nepaklusnus protui bei pasiekiamas tikėjimu.

Skaitiniai

Tob 11, 5–15a: 
Ps 146, 1–2. 6c–7. 8–9a. 9bc–10.
† Mk 12, 35–37: