Pranašas Ozėjas savo knygoje aprašė Dievo meilę žmonijai palygindamas ją su meile, kokią tėvai rodo savo vaikui: Dievas nešioja ant rankų, glaudo prie veido, moko vaikščioti, myli kaip sūnų, sulaiko savo piktį ir teisingą norą naikinti. Vis tiek, Dievo meilė, nors labai panaši, yra kas kiek daugiau. Vaikinas ir mergina, kurie myli vienas kitą, labai nori būti kartu, esant atsiskyrę galvoja apie save ir planoja kuo greičiau susitikti, žiauriai ilgisi vienas kito. Dievo Meilė, nors labai panaši, yra kas kiek daugiau. Žmogus paskendęs reikale, kuri labai mėgsta, pamirša apie supanti jį pasaulį, visas savo jėgas atiduoda šiam reikalui, be jo yra liudnas, o prie jo sugrižęs atranda gyvenimo prasmę, bet Dievo Meilė, nors panaši, yra kas kiek daugiau.

Skaitiniai

Oz 11, 1. 3–4. 8c–9: 

Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6.

Ef 3, 8–12. 14–19: 

† Jn 19, 31–37: