Kasdieninė nuodėmė atitolina žmogų nuo Dievo ir susilpnina ryšį su Juo, o mirtina nuodėmė visiškai nutraukia tuos santykius ir veda į aplinką, neteikiančią gyvenimui reikalingų jėgų, o dvasiniam gyvenimui net pavojingą. Kaip fotoaparatu apsiginklavęs medžiotojas seka žvėris, norėdamas įamžinti jų grožį laukinėje gamtoje, taip Dievas su uolumu ima ieškoti pabėgėlio – nusidėjėlio, kol jį suradęs, gailestingumu grąžins grožį ir tyrumą. Nėra nepasiekamų krūmokšnių, nėra per tolimų šalių, nėra per tamsių kampų už baldų, nėra nieko kas sustabdytų nusidėjėlio pėdsakiais einantį Dievą.