Kai šventasis Paulius sužinojo, kad Jėzus jį atpirko iš nuodėmės vergijos, jis sušuko: Dabar jau nebe aš gyvenu, bet gyvena manyje Kristus. Žinoma, tai nereiškia, kad Viešpats Jėzus padarė taip, jog Pauliui nebereikia valgyti ir naudotis skrandžiu ar žarnynu, nebereikia kvėpuoti ir naudotis plaučiais – Paulius tebegyvena gyvenimą kūne, bet tai jau kitoks gyvenimas, naujas gyvenimas, nes jis turi aiškų tikslą – dangų su Jėzumi. Tikėjimo dėka Paulius žino, kad Viešpats jį pamilo, kad jis yra šalia ir palaiko, maitina, girdo, kaip vynmedis palaiko šakų gyvybę; tie patys pažadai, ta pati tikrovė galioja ir mums – esu mylimas, įskiepytas Viešpatyje Jėzuje ir jame viską gaunu.

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Skaitiniai