Jėzus kalbėdamas apie Dangiškąją Karalystę kviečia kiekvieną žmogų, tai reiškia ir mane ir tave, semti iš malonių lobyno, kokį Dievas mums davė. Ar tai būtų pirmoji patyrtis tikėjimo dalykuose, vaikiškių poterių kalbėjimas, kurių mokė mama ar močiutė, ar sąmoningas sprendimas priimti sakramentus, tarp jų sutvirtinimas, ar tai būtų visiškiai nesenai įvykusios situacijos, kuriose reikėjo išsižadėti savęs dėl Jėzaus, priimti kažkokį skausmą kaip auka vienijanti su Išganytoju, ar nusižeminimas ir būtinumas atsiprašyti, nors jokios kaltės neturėjai. Kiekviena akimirka tai Dievo išminties pamoka – nesekti pasaulio pripažinimo ir netrypti kitus kopdamas karjeros laipsniais, bet sekti tobulybės ir grožio Viešpaties akyse.

Skaitiniai