Nenoriu būti vagis
Šventasis Kirilas Aleksandrietis, komentuodamas šiandienos Evangeliją, palygina žmogų, užėmusį pirmąją vietą prie stalo, su vagimi, kuris pasisavina jam nepriklausantį daiktą – o netikėtai pagautas, visų akyse privalo jį grąžinti, t. y. pakeisti savo vietą¹. Nenoriu būti vagis, todėl turiu atminti, kad visada yra „kas nors už mane kilnesnis” (tuo nesunku patikėti, jei prisimename savo nuodėmes), o jei turiu didžiuotis, tai tik „Kristuje”, kaip sako šventasis Paulius pirmajame skaitinyje, dėl Dievo kitiems suteiktos malonės.
1) Šventojo Luko Evangelijos komentaras, 101 homilija
Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.
XXX eilinė savaitė
Šeštadienis
Pirmasis skaitinys (Fil 1, 18b–26)
Broliai!
Kad yra skelbiamas Kristus,– štai kuo aš džiaugiuosi! Bet aš ir toliau džiaugsiuosi. Juk aš žinau, kad šitai pravers mano išganymui dėl jūsų maldos su Jėzaus Kristaus Dvasios pagalba. Aš karštai laukiu ir turiu viltį, jog anaiptol neliksiu sugėdintas, bet kaip visuomet, taip ir dabar Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne – nesvarbu, ar gyvenimu, ar mirtimi.
Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti. Mane traukia ir viena, ir kita, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia. O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums.
Taip įsitikinęs, aš žinau, jog liksiu ir būsiu su jumis visais jūsų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui, kad jūs dar labiau galėtumėte pasigirti manimi Kristuje Jėzuje, kai aš vėl atvyksiu pas jus.
Atliepiamoji psalmė (Ps 41, 2–3. 5)
P. Mano siela ištroškusi gyvojo Dievo.
Kaip ištroškusi elnė uodžia upelio,
taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve. – P.
Mano siela ištroškusi Dievo – gyvojo Dievo,
vai, kada nukeliausiu ir Dievo veidą išvysiu? – P.
Man su minia tekdavo eiti,
žygiuoti į Dievo buveinę,
džiaugsmo ir liaupsių balsams aplinkui beaidint
būry iškilmingam. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 29)
P. Aleliuja. – Imkite ant pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, – sako Viešpats, –
nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 14, 1. 7–11)
Kartą šeštadienį Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą:
„Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius.
Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.