Nuo XVI am. Gailestingumo Motina, Aušros Vartuose atsisveikina su išeinančiais iš Vilniaus senamiesčio ir sveikina įeinančius bei pasitinka tuos, kurie tyčia pas Ją ateina. Taip pat nuo amžių Marija yra vadinama Išganymo Aušra, nes pranašauja ateinantį Mesiją, Dievo Sūnų, ir ruošia priimti Jo Gailestingumą – taip tampa  malonių Tarpininke. Ir kaip sau nesulaiko jokių malnių, bet dalina jas žmonėms, taip ir jų maldas, prašymus, rūpesčius, sunkumus, o kartu ir juos pačius, paiima į motiniškas rankas ir veda pas savo Sūnų, prie Auksčiausiojo Sosto.

Sveika, Karaliene, Gailestingumo Motina!

Skaitiniai

Pirmasis skaitinys (Iz 9, 1–3. 5–6)

     Tauta, kuri  vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsos šalyje užtekės šviesybė. Tu sukelsi linksmybę ir didelį džiaugsmą. Jie linksminsis tavo akivaizdoje, kaip linksminasi žmonės pjūties metu, kaip džiūgauja grobį dalijant. Juk tu išardysi juos slėgusį jungą, sulaužysi vergusį vėzdą – gainiotojo lazdą, kaip Midiano dieną.
Mums kūdikis gimė, sūnus gi mums duotas. Ant jojo pečių viešpatavimas. Vadins jį vardais: „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Taikos Kunigaikštis“.
Didi jo valdžia, ir taika begalinė. Valdys jis Dovydo sostą ir jo karalystę. Jis stiprins ir grįs ją teisybe ir teise nuo šiol ir per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas šitai įvykdys.

Atliepiamoji psalmė (Ps 112, 1–8)

P.  Viešpaties vardui šlovė per amžius!

• Dievo tarnai, giedokit,
• garbinkit Viešpaties vardą!
• Šlovė Viešpaties vardui
• • dabar ir per amžius! –

  P.

Nuo pat saulėtekio iki saulėlydžio
tebus šlovinamas Viešpaties vardas.
Aukštai virš tautų yra Viešpats,
garbė jo aukštesnė už dangų. – P.

Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?
Jis aukštybėj gyvena,
iš ten žvelgia žemyn
į dangų ir žemę. – P.

Jis kelia nuo žemės beturtį,
iš purvo elgetą traukia;
sodina jį šalia kunigaikščių,
tautos savosios didžiūnų. – P.

Antrasis skaitinys (Gal 4, 4–7)

Broliai!
Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnyste.
O kadangi esate įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įsūnis; o jeigu įsūnis, tai Dievo valia ir paveldėtojas.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Laiminga Mergelė Marija:
ji ir nemirusi pelnė kankinystės palmę
po Viešpaties kryžiumi. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 19, 25–27)

    Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Kleopienė, ir Marija Magdalietė.
Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.