Pr 4, 1–15. 25: Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir nužudė

Ps 50, 1. 8. 16bc–17. 20–21. P.: Padėkos auką Dievui aukoki.

† Mk 8, 11–13: Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo?

Pirmasis skaitinys (Pr 4, 1–15. 25)

    Žmogus pažino savo žmoną Ievą. Ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą. Ji sakė: „Iš Viešpaties susilaukiau vyriškio“. Ji dar kartą gimdė ir susilaukė jo brolio Abelio. Abelis buvo aviganis, Kainas – žemdirbys.
Praėjus kiek laiko, Kainas atnašavo Viešpačiui žemės vaisių auką. Taip pat ir Abelis atnašavo savo bandos pirmagimių ir būtent jų taukus. Viešpats maloniai žvelgė į Abelį ir jo atnašą, o į Kainą ir jo atnašą jis nežiūrėjo. Todėl Kainas labai įniršo ir nudelbė galvą.
Viešpats užkalbina Kainą: „Ko gi niršti ir kodėl delbi galvą? Jeigu teisingai elgiesi, ar tu nepakeli galvos? O jeigu elgies neteisingai, tada ar kartais netyko prie tavo durų nuodėmė, lyg koks žvėris, kuris tave nusižiūrėjo; bet tu jį sutramdyk!“
Vis dėlto Kainas pasikvietė savo brolį Abelį: „Eime į lauką!“ Kai juodu atsidūrė lauke, Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir nužudė.
Viešpats ir klausė Kainą; „O kur tavo brolis Abelis?“
Tas atsakė: „Nežinau. Argi aš savo brolio sargas?“
Viešpats tarė: „Ką padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš po žemės. Tad būk prakeiktas ir ištremtas iš dirvos, kuri savo burną atvėrė, kad priimtų iš tavo rankų tavo brolio kraują. Jei tu ir dirbtum žemę, jinai nebeduos tau derliaus. Ne sėslys, o klajoklis tu būsi žemėje“.
Kainas atsiliepė Viešpačiui: „Per didelė man bausmė, kad ją galėčiau pakelti. Štai šiandien pavarai mane nuo dirvos, ir man reikia slėptis nuo tavojo veido. Ne sėslys, o klajoklis turiu būti žemėje, ir kiekvienas suradęs mane nužudys“.
Bet Viešpats jam tarė: „Anaiptol! Kiekvienam, kuris nužudytų Kainą, būtų septyneriopai atkeršyta“. Po to Viešpats Kainą pažymėjo ženklu, kad niekas suradęs jo nenužudytų.
Adomas darkart pažino žmoną, ir ta jam pagimdė sūnų ir praminė Setu (Diegu), „nes, – ji sakė, – Dievas padiegė man kitą atžalą vietoje Abelio, kurį Kainas nužudė“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 1. 8. 16–17. 20–21)

P.  Padėkos auką Dievui aukoki.

Aukščiausiasis Dievas, Viešpats, byloja,
nuo Rytų ligi Vakarų šaukdamas žemę.
Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji. – P.„Kam dar įsakus mano skaičiuoji,
kam dar tavo burna mano sutartį mini,
jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
jei sviedi šalin mano žodį. – P.

Kur pakliuvęs, liežuvauji ant savo brolio:
nešlovę darai močios sūnui.
Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
Manai, kad ir aš panašus į tave būsiu?
O ne! Aš tave barsiu,
tavo darbais akis tau badysiu“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 6)

P.  Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. –
Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 11–13)

    Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.