Viską, „ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, Man padarė.” Viskas, todėl ir jokie pasiteisinimai, pavyzdžiui, „nes jis šį to nusipelnė”, „nes man sukilo emocijos”, „nes…” neištrina to, ką padarėte. Kitą vertus paguodžia žinojimas, kad ir viskas, ką gero padarome kitiems, irgi paliečia Jo širdį.

Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

Skaitiniai KV (122)

Pirmasis skaitinys (Kun I9, 1–2. 11–18)

    Viešpats kalbėjo Mozei:
„Kreipkis į visų izraelitų bendruomenę ir pasakyk jiems:
‘Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.
Nevokite, nemeluokite ir vienas kito neapgaudinėkite. Kreivai neprisiekite mano vardu, kitaip tu paniekintum savo Dievo vardą. Aš esu Viešpats.
Neišnaudok savo artimo ir nesisavink jo turto. Tegu dienininko uždarbis nepaliks pas tave ligi ryto per naktį. Nekeik kurčnebylio ir nedėk ant kelio kliuvinio neregiui; verčiau bijok savo Dievo. Aš esu Viešpats.
Teisme nesielkite neteisingai. Nestok nei į mažojo, nei į didžiojo pusę; teisingai teisk giminietį. Nešmeižk gentainio, nestok reikalauti savo artimo gyvybės. Aš esu Viešpats.
Nenešiok širdyje neapykantos broliui. Pamokyk gentainį, tada tu neversi jam nuodėmės. Nekeršyk savo tautiečiams, nejausk jiems pagiežos. Mylėk savo artimą kaip save patį. Aš esu Viešpats’“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–10. 15)

P. – Tavo žodžiai, Viešpatie, yra dvasia ir gyvenimas.

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. – P.

Įsakymai Viešpaties tiesūs,
džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. – P.

Viešpaties baimė gryna,
tveria per amžius.
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi. – P.

Mano kalbos ir mano mintys
tave tepasiekia,
Viešpatie, tau tebūna malonios –
tau, mano uolai, vaduotojui mano. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (2 Kor 6, 2b)

    Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!

Evangelija (Mt 25, 31–46)

    Jėzus kalbėjo:
„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje.
Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!
Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane’.
Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.
Paskui jis prabils į stovinčiuosius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!
Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte’.
Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną, ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’
Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų tai nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.