Nuomonės, interpretacijos, prielaidos… o kur yra faktai? Na, jei faktai nesutampa su nuomonėmis, tuo blogiau faktams.
Fariziejai yra „nuomonių ekspertai”, karštligiškai ieškantys kitokio, fantastiško paaiškinimo tiems dalykams, kurių jie negali priimti; ir visa tai tik tam, kad nereikėtų pripažinti savo klaidos.
Ar tikrai geriau taip vargti, nei pripažinti – klydau?

Užsispyrusio žmogaus Dievas per prievartą į dangų neįtrauks, nes toks užsispyrimas be atgailos yra būtent nuodėmė prieš Šventąją Dvasią.

Skaitiniai KV (163)

Pirmasis skaitinys (Jer 7, 23–28)

    Štai ką sako Viešpats:
„Daviau savo tautai įsakymą: ‘Klausykite mano balso, tai būsiu jūsų Dievas, o jūs – manoji tauta! Eikite visuomet keliu, kurį aš jums įsakau, kad sėkmė jus lydėtų!’
Bet jie nepaklausė ir savo ausies neatgręžė, o sekė savo nelabosios širdies mintimis ir siekimais. Atsuko man nugarą, o ne veidą. Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai iš Egipto išėjo, ligi pat šiandien aš vis jiems pasiųsdavau savo tarnų pranašų.
Tačiau jie manęs nesiklausė ir savo ausies neatgręžė, o priešingai: buvo atkaklūs ir dar pikčiau darė nei jų tėvai.
Kai tu jiems kalbėsi visus šiuos žodžius, jie ir tada tavęs nesiklausys. Kada tu juos šauksi, jie neatsilieps tau. Taigi sakyk jiems: ‘Tai toji tauta, kuri nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso ir nepasidavė drausmei. Pražuvo ištikimybė, pradingo nuo jų lūpų’“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 94, 1–2. 6–9)

P.  O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės!“

Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.
Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim. – P.Tad eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,
prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė.
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys. – P.

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
kaip anuomet prie Meribos,
kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė!“ – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jl 2, 12–13)

Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš maloningas ir gailestingas.

Evangelija (Lk 11, 14–23)

    Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.
Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.
Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“.