Gėlės vietoj erškėčių
Prieš dvi dienas žvelgėme į erškėčiais vainikuotą Jėzų, mūsų, žmonių, vainikuotą erškėčiais.
Šiandien džiaugiamės Jo prisikėlimu, taip pat ir todėl, kad… galime dovanoti Gyvajam Viešpačiui gėles vietoj erškėčių ir ištaisyti šią klaidą (ir kitas, panašias)!
Šventasis Efremas prašo ramybės dovanos ir žada, kad mes paruošime naują karūną, naują vainiką, bet šį kartą ne iš erškėčių, o iš gėlių, atkeliavusių iš daugelio kraštų:
Priimk, mūsų Karaliau, mūsų aukas,
ir už tai suteik mums išganymą,
pripildyk nuniokotus kraštus taikos,
atstatyk sudegusias bažnyčias,
kad, kai ateis taika,
galėtume pinti gėlių vainiką,
iš daugelio kraštų,
tau, Taikos Karaliau.
Efremas Sirijos, Giesmės apie prisikėlimą, II.12
Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (ABC/_ABC) (p. 192)
DIENOS MIŠIOS
Pirmasis skaitinysApd 10, 34a. 37–43
Su juo mes valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo.
Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių.
Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą.“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmėPs 117 (118), 1–2. 16ab–17. 22–23 (P.: 24)
P. Viešpats šią dieną mums davė, –
linksminkimės, džiugesį skleiskim!
Arba: Aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė!
Tegu Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“ – P.
Išaukštinta Viešpaties dešinioji! *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“
Nemirsiu aš, o gyvensiu *
ir skelbsiu Viešpaties darbus. – P.
Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.
Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias! – P.
Antrasis skaitinysKol 3, 1–4
Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – mūsų gyvastis, tuomet su juo ir jūs pasirodysite šlovingi.
Tai Dievo žodis.
1 Kor 5, 6b–8Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauji
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą? Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona.
Tai Dievo žodis.
Sekvencija
Šiandien privaloma, per aštuondienį – ne.
Velykų aukai didingai
teteikia garbę krikščionys džiaugsmingai.
Atpirko avis Avinėlis:
Kristus sutaikino su Dievu nusidėjėlius.
Mirtis ir gyvybė nuostabiai kovės –
mirtį nugalėjęs, viešpatauja gyvybės Valdovas.
Pasakyk mums, Marija,
ką esi mačius kelyje? –
Kapą, kur Kristaus kūnas gulėjo,
ir garbę, kuria Prisikėlusis spindėjo:
angelus, liudyt nužengusius,
marškas ir drabužius, Kristaus kūną dengusius.
Mano viltis, Kristus, prisikėlė,
jis eis pirma jūsų į Galilėją. –
Žinome Kristų tikrai prisikėlus:
Tu, Nugalėtojau, Valdove, pasigailėk mūs.
Posmelis prieš EvangelijąPlg. 1 Kor 5, 7b–8a
P. Aleliuja. – Mūsų velykinis Avinėlis – Kristus
jau paaukotas.
Tad švęskime šventes su Viešpačiu. – P. Aleliuja.
EvangelijaJn 20, 1–9
Jis turėjo prisikelti iš numirusių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“
Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo.
Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.
Tai Viešpaties žodis.