Labai nustebinai mane, šventasis Pauliau, sakydamas, kad galima tikėti veltui… Tai skamba šiek tiek bauginančiai, nes maniau, kad, kadangi jau įtikėjau, tai jau esu „gerųjų” pusėje. Tačiau tikėti reiškia ne tik priimti Šventojo Rašto faktus, pripažinti, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių, bet ir pripažinti, kad pats prisikėlimas dar ne viską išsprendžia – reikia dar gyventi prisikeldamas iš nuodėmių.

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Skaitiniai KV (256)

Pirmasis skaitinys (Apd 13, 44–52)

    Šeštadienį kone visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio. Išvydus tokias minias, žydus apėmė pavydas ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai. Tuomet Paulius ir Barnabas ryžtingai pasakė:
„Pirmiausia jums turėjo būti skelbiama Dievo žodis, bet kadangi jūs jį atmetėte ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. Taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims,kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių’“.
Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Dievo žodį, ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.
Tuo tarpu žydai sukurstė maldingas ir kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikoniją. Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.

Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1–4)

P. – Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.
A r b a: Aleliuja.

Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina. – P.

Savo išganymą Viešpats apreiškė,
jo teisingumas šviečia pagonims.
Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
Izraelio šeimai žadėtą. – P.

Ir mato visas pasaulis
išganingąjį Dievo veikimą.
Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 8, 31–32)

P. – Aleliuja. – Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 14, 7–14)

    Jėzus kalbėjo mokiniams:
„Jei pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Ko tik prašysite mane dėl mano vardo, aš padarysiu“.