Tarnauti. Bet kaip?
Dvylika neabejoja: gyvenimo prasmė yra tarnystė, tačiau apsispręsti reikia pačiam, ar tarnauti stalams, ar Žodžiui.
Jėzus taip pat kalba apie tam tikrą tarnystę: Jis eina paruošti vietos.
Perskaičius šiandienos skaitinius nelieka nieko kito, kaip tik pažvelgti į savo tarnystę, savo veiklą, savo naudingumą kitiems: ar aš esu naudingas, ar tai, ką ką darau, yra geriausia tarnystė, kuria galiu užsiimti?
Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.
V VELYKŲ SEKMADIENIS (A/_ABC) (p. 206)
Apd 6, 1–7: Jie išsirinko septynis vyrus, pilnus Šventosios Dvasios
Ps 33, 1–2. 4–5. 18–19. P.: Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė,
nes į tave nuolat mes žvelgiam. / Aleliuja.
1 Pt 2, 4–9: Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė
† Jn 14, 1–12: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas
Pirmasis skaitinysApd 6, 1–7
Jie išsirinko septynis vyrus, pilnus Šventosios Dvasios
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis, mokinių skaičiui didėjant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais žydais, esą kasdieniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės.
Tuomet Dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir pareiškė: „Nedera mums apleisti Dievo žodį ir tarnauti prie stalų. Todėl, broliai, nusižiūrėkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, pilnus Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai.“
Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui. Jie išsirinko Steponą, vyrą, kupiną tikėjimo ir Šventosios Dvasios, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, prozelitą iš Antiochijos. Juos pristatė apaštalams, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas.
Dievo žodis klestėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje greitai augo. Net didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmėPs 32 (33), 1–2. 4–5. 18–19 (P.: 22)
P. Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė,
nes į tave nuolat mes žvelgiam.
Arba: Aleliuja.
Džiūgaukite Viešpatyje jūs, teisieji, – *
dera jį garbinti doriesiems.
Lyra Viešpatį šlovinkit, *
skambinkit jam dešimtstyge arfa. – P.
Juk tiesus mūsų Viešpaties žodis, *
ir patikimas kiekvienas jo darbas.
Jis myli, kas teisu ir teisinga; *
ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė. – P.
Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo *
ir ištikima jo meile pasikliauja,
kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, *
ir bado metu išsaugotų gyvus. – P.
Antrasis skaitinys1 Pt 2, 4–9
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro
pirmojo laiško.
Mylimieji!
Ženkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. Todėl Rašte pasakyta: Štai aš dedu Zione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas.
Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola.
Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš EvangelijąJn 14, 6
P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, –
sako Viešpats. –
Niekas nenueina pas Tėvą kitaip,
kaip tik per mane. – P. Aleliuja.
EvangelijaJn 14, 1–12
Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip neb ūtų, argi būčiau pasakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią.“
Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę.“
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana.“
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą.“
Tai Viešpaties žodis.