Liūdesys virs džiaugsmu
Žmogus gali liūdėti dėl įvairių priežasčių: dėl to, kad jį ar jo artimą žmogų ištiko nesėkmė ar nelaimė, dėl to, kad kas nors įžeidė jo puikybę duodamas jam pastabą ar rodydamasis pranašesnis, arba dėl to, kad jis padarė nuodėmę ir prarado ryšį su Dievu. Ir vien pažado susitaikyti su mylinčiu Viešpačiu nepakanka – reikia asmeninio susitikimo Atgailos ir Susitaikinimo sakramente, kad atgautų tikrąjį džiaugsmą ir papildomai – dangaus garantiją. Juk mūsų širdys neramios, kol nesiilsės Viešpatyje.
Penktadienis
Apd 18, 9–18: Šiame mieste daugel žmonių – manieji
Ps 47, 2–3. 4–5. 6–7. P.: Dievas – visos žemės Valdovas!
† Jn 16, 20–23a: Jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims
Pirmasis skaitinys (Apd 18, 9–18)
Pauliui esant Korinte, vieną naktį Viešpats regėjime jam prabilo: „Nebijok! Kalbėk ir netylėk! Aš esu su tavimi, ir niekam nepavyks tau pakenkti, nes šiame mieste daugel žmonių – manieji“. Taigi jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, skelbdamas jiems Dievo žodį.
Galijonui būnant Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių, nusitempė jį į teismą ir ėmė skųsti: „Šitas žmogus įkalbinėja žmones garbinti Dievą Įstatymui priešingu būdu“.
Pauliui besirengiant prabilti, Galijonas tarė žydams: „Jei klausimas liestų nusikaltimą ar piktą darbą, aš, žydų vyrai, pagrįstai jūsų paklausyčiau. Bet kai liečia mokymą, vardus bei jūsų Įstatymą, spręskite patys; aš nesutinku šiuose reikaluose būti teisėju“. Ir pavarė juos iš teismavietės.
Tada visi graikai užpuolė sinagogos vyresnįjį Sostenį ir teismo akyse jį sumušė. Galijonas į tai nekreipė dėmesio.
Paulius pabuvojo Korinte ilgesnį laiką. Paskui atsisveikino brolius ir kartu su Priskile bei Akvilu iškeliavo į Siriją. Kenchrėjoje jis nusiskuto galvą, nes padarė įžadą.
Atliepiamoji psalmė (Ps 46, 2–7)
P. – Dievas – visos žemės Valdovas!
A r b a: Aleliuja.
-
- Plokite delnais, visos tautos,
-
- džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą!
-
- Vai, šiurpulinga Dievo didybė –
-
- tai visos žemės aukščiausias Valdovas. –
P.
Pagonis privertė mūsų klausyti,
paklojo tautas mums po kojų.
Jis mums paskyrė šią tėvų žemę:
didžiuojasi ja Izraelis – tauta jo mylimoji. – P.
Kai žengė Dievas aukštyn – linksmybės aidėjo,
gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant.
Vai, skambinkit Dievui, giedokit!
Skambinkit… skambinkit… mūsų Valdovui! – P.
Posmelis prieš Evangeliją (plg. Lk 24, 26)
P. Aleliuja. – Mesijas turėjo kentėti bei prisikelti iš numirusių
ir taip įžengti į savo garbę. – P. Aleliuja.
Evangelija (Jn 16, 20–23)
Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.
Gimdydama moteris būna prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji kančią užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė pasauliui žmogus.
Taip ir jūs dabar nusiminę, bet aš jus vėl pamatysiu; tada jūsų širdis džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas nebeatims. Tą dieną jūs mane nieko neklausinėsite“.