Jėzus skatinantis krauti lobį ne žemėje, bet danguje, ne tik sako kur sukrauname savo lobį, bet ką surenkame: ko trokštame, ko ieškome,  dėl ko esame pasiruošė visko atsisakyti, dėl ko širdis greičiau plaka. Kai kuriems tai būtų egzotiškos šalies pašto ženklas, arba sena moneta, kurios trukta jo kolekcijai, arba naujas mobiliakas, kokio dar niekas iš pažįstamųjų neturi, albumas pilnas nuotraukų iš visokių kelionių; kitiems tai būtų visiškai nesavanaudiška pagalba –  parnešti pirkiniai vyresniojo amžiaus kaiminei, pora valandų klausyti nepažįsto žmogaus pasakojimai, širdies tyloje, niekam nežinomi,  paaukoti Viešpačiui atsižadėjimai. Tie pirmieji surinkti žemėje – žemėje pasiliks, tie antrieji laukia mūsų kruopščiai saugomi amžinybėje.

Pirmasis skaitinys (2 Kor 11, 18. 21–30)

    Broliai!
Kadangi daug kas giriasi kūno dalykais, tai pasigirsiu ir aš. Bet jei kas drįsta kuo nors didžiuotis,– tai sakau iš kvailumo,– drįstu ir aš.
Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš. Jie Kristaus tarnai? Iš kvailumo sakau: aš juo labiau! Aš daug daugiau įdėjau triūso. Kur kas daugiau kalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje. Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą.
Neminint viso kito, kasdien esu žmonių apgultas, rūpinuosi visomis bažnyčiomis. Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?! Jei reikia girtis, aš girsiuos savo silpnumu.

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–7)

P.  Dievas gelbi teisiuosius iš visų nelaimių.

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas,
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.Su manimi visi šlovinkit Viešpatį,
aukštinkim Viešpaties vardą kaip vienas.
Viešpaties ieškau, jis atsiliepia
ir išvaduoja mane iš baisybių. – P.

Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas,
nebeteks rausti iš gėdos.
Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo,
iš visų bėdų išvadavo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 3)

P.  Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai:
jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 6, 19–23)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukite sau lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.
Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi, jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!”