Kai skaitome, kad Jėzus atėjo atnešti ne taikos, bet kalavijo, atrodo, jog jis nori paskatinti mus kovoti, tačiau žemėje karai vyksta dėl pinigų, įtakos, valdžios troškimo, dėl noro pavergti kitus ir pan. Jėzus, atnešdamas Gerąją Naujieną, kuri remiasi meilės įsakymu, nori, kad jo sekėjai radikaliai mylėtų kiekvieną žmogų, labiau mylėtų savo artimus ir šeimą, o labiausiai mylėtų Dievą ir šiai meilei pašvęstų visą savo gyvenimą, kad jų gyvenime Dievas būtų pirmoje vietoje. Drauge Jėzus kviečia mus kovoti su savo silpnybėmis ir troškimu apriboti bei apleisti meilę Dievui, kad netinkamai neišaukštintume meilės kūriniams: žmonėms, daiktams ar žemiškiems reikalams.

Pirmasis skaitinys (Iš 1, 8–14. 22)

   Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris apie Juozapą nieko nežinojo. Jisai savo tautai kalbėjo: „Tai va izraelitų tauta pasidarė gausesnė už mus ir stipresnė. Mums reikia gudriai su ja elgtis, kad ji toliau negausėtų, o karo atveju į priešo pusę nepereitų, prieš mus nekovotų, iš šalies neišvytų.“
Todėl jie paskyrė tijūnus, kad tie juos prie lažo prispaustų. Mat izraelitai turėjo statyti faraonui sandėlių miestus, būtent Pitomą ir Ramzesą. Bet juo tie juos spaudė, juo šie gausėjo ir plito; tad izraelitai kėlė jiems siaubą. Užtat egiptiečiai juos spaudė prie lažo, apkartino būvį, versdami juos minkyti molį, gaminti plytas, darbuotis laukuose ir atlikti kitokius priverčiamus darbus.
Faraonas visai savajai tautai išleido įsakymą: „Visus hebrajams gimusius berniukus išmeskite upėn; mergaites palikite gyvas“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 123, 1–8)

P.  Mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės kūrėjas.

Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę?! –
Lai Izraelis kartoja:
jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę,
kai priešai užpuolė?!
Būtų mus gyvus suėdę,
jie siuto ant mūsų. – P.Vandenys būtų mus paskandinę,
srovės būtų užpylę,
būtų ant mūsų užgriuvę
šėlstančios bangos.
Šlovinkim Viešpatį:
nedavė mums į nasrus jų pakliūti! – P.

Esam ištrūkę, tarsi paukštelis
iš paukštininko žabangų.
Pinklės sutraukytos,
mes išvaduoti!
Mums padeda Viešpats,
dangaus ir žemės Kūrėjas! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 10)

P.  Aleliuja. – Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės:
jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 10, 34 – 11, 1)

    Jėzus kalbėjo apaštalams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją“.
„Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį. Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“.
Baigęs nurodymus dvylikai mokinių, Jėzus iškeliavo mokyti ir skelbti Evangelijos kituose miestuose.