Lobiai, perlai ir lydekos

Posted by in apmąstymas

Pirmasis santykių su Viešpačiu etapas yra tada, kai Jis veikia pirmas – iniciatyva yra Jo pusėje, Jis leidžia mums rasti lobį, paslėptą dirvoje. Antrasis santykio su Viešpačiu etapas – kai iniciatyvos imamės ir mes, nes jau žinome, ko ieškoti, ieškome brangaus perlo. O trečiasis etapas yra tas, kad pradeda darosi vis sunkiau: mes žvejojame, ieškome, bet gerą žuvį vis sunkiau rasti tarp daugybės blogų žuvų.

Visais šiais etapais naudinga turėti supratingą širdį, kurios prašo Saliamonas.

Naudinga prisiminti, kad net ir tada, kai sunkiau, taip yra ne todėl, kad kažkas negerai, bet todėl, kad „Dievas su tais, kurie Jį myli, viską daro jų labui” ir nori, kad būtume vis panašesni į Jo Sūnų.

Apmąstymą parašė br. Tomasza Szymczak OFM Conv.

XVII EILINIS SEKMADIENIS (p. 282)

Pirmasis skaitinys1 Kar 3, 5. 7–12 

Prašei sau įžvalgumo

Skaitinys iš Pirmosios Karalių knygos.

Anomis dienomis Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne. „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau“, – tarė Viešpats.
Saliamonas atsakė: „O Viešpatie, mano Dieve, tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš esu tik jaunas vaikinas. Dar nežinau nei kaip išeiti, nei kaip pareiti. O tavo tarnas yra tautoje, kurią tu išsirinkai, gausioje tautoje, kuri dėl gausybės negali būti nei apskaičiuota, nei suskaityta. Todėl suteik savo tarnui imlią širdį, kad galėtų valdyti tavo tautą ir suprastų, kas gera ir kas pikta. Juk kas kitaip gali valdyti šią tavo gausią tautą?“

Saliamono prašymas rado malonę Viešpaties akyse. Dievas jam tarė: „Kadangi tu to prašei, – neprašei nei ilgo gyvenimo ir turtų sau, neprašei nei savo priešų gyvasties, bet prašei sau imlaus įžvalgumo, kad galėtumei žinoti, kas yra teisinga, – dabar aš tau įvykdau, kaip prašei. Iš tikrųjų suteikiu tau išmintingą ir įžvalgią širdį. Tokio kaip tu nebuvo prieš tave ir toks kaip tu nekils po tavęs.“

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmėPs 118 (119), 57 ir 72. 76–77. 127–128.
129–130 (P.: 97a) 

P. O, koks brangus man, Viešpatie, Mokymas tavo!

Viešpatie, tu – mano likimas; *
pasižadu laikytis tavo žodžių.
Mokymas iš tavo lūpų man daug brangesnis *
už tūkstantį aukso ir sidabro luitų. – P.

Tavo gerumas mane tepaguodžia, *
kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
Teaplanko tavo gailestingumas, kad gyvas išlikčiau, *
nes tavo Mokymas mane gaivina. – P.

Tavo įsakymai iš tikrų jų man brangūs, *
už auksą brangesni – už gryną auksą.
Kreipiu savo žingsnius pagal įsakus tavo, *
pakęst negaliu sukto kelio. – P.

Tavo įsakai – nuostabūs, *
todėl aš jų laikausi.
Tavo žodžių skaidrumas apšviečia, *
net neišmanėlius įžvalgos pamoko. – P.

Antrasis skaitinys Rom 8, 28–30

Jis iš anksto paskyrė mus tapti panašiais
į jo Sūnaus pavidalą

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.

Broliai ir seserys!

Mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems. O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių.
Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.

Tai Dievo žodis.

Posmelis prieš EvangelijąPlg. Mt 11, 25 

P. Aleliuja. –
Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
kad Karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams.
– P. Aleliuja.

EvangelijaIlgoji forma Mt 13, 44–52
Trumpoji forma Mt 13, 44–46 

Parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą

 Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.

Anuo metu Jėzus bylojo minioms:
„Su Dangaus Karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
Vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“
„Ir vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o netikusias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerų jų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“.
Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs Dangaus Karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų.“

Tai Viešpaties žodis.


Sena ABC, p. 258