Kartą mačiau meną vaizuojantį sedinčius ant suoliuko du skeletus, kurie paklausti: „Ką čia darot? atsakė: „Mes atpažįstame savo pašaukimą” – suprantama, to negalima daryti be galo ir įžvalgumas turi baigtis sprendimu, kurį patikrins gyvenimas.

Jėzus šiandien labai atvirai skelbia, kad ateis diena, kai Dievas pasakys „tikrinu” ir Dangiškos Karalystės ieškotojus perskirs į dvi grupės – tuos, kurie rado, ir tuos, kurie nerado. Tie žodžiai įrodynėja, kad gebėjimas „rasti” nėra niekam neįkandamas, o problema yra asmeninio įsipareigojimo lygmenyje. Taigi pradėkime nuo įprastos ieškančiojo maldos… „Viešpatie, padaryk, kad norėčiau taip, kaip nenoriu…”, o tada pirmas žingsnis, ir kitas, ir dar vienas, ir kiti…

Pirmasis skaitinys (Iš 40, 14–19. 32–36)

    Mozė padarė visa, ką Viešpats jam buvo įsakęs. Antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmąją dieną buveinė buvo pastatyta. Buveinę pastatė pats Mozė: išdėstė atramas, įstatė lentas, pritaisė kartis, pastatė stulpus. Paskui virš buveinės išklojo kilimą ir ant jo užtraukė palapinės dangą, kaip Viešpats jam buvo įsakęs. Tada jis paėmęs įdėjo į skrynią Sandoros liudijimą, sukišo skrynios nešiojimo kartis ir ant skrynios uždėjo plokštę. Jis nunešė skrynią buveinėn, užleido vidinę užuolaidą ir tokiu būdu uždengė sandoros skrynią, kaip Viešpats jam buvo įsakęs.
Debesis apgaubė apreiškimo palapinę, ir Viešpaties šlovė pripildė buveinę. Mozė negalėjo įeiti apreiškimo palapinėn, kadangi ten buvo debesis nusileidęs ir Viešpaties šlovė pripildžiusi būstą. Kada nuo buveinės debesis pasikeldavo, tada izraelitai išvykdavo savo kelionėn.

Apmąstymo gairės br. Michał Nowak OFM Conv.

Atliepiamoji psalmė (Ps 83, 3. 4. 5–6a ir 8a. 11)

P. Kaip miela man tavo buveinė,
dangaus kariuomenių Viešpatie!

Siela man ilgisi, alpsta
Viešpaties kiemo atšlainių.
Mano širdis ir mano kūnas
džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. – P.Net žvirblis pastoginę susiranda,
blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
Ilgiuosi aukuro tavo, o dangaus kariuomenių Viešpatie,
o mano Dieve, mano Valdove! – P.

Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,
nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę,
Laimingas žmogus, kurį remia tavo pagalba.
Jie nuo tvirtovės žygiuoja tvirtovėn. – P.

Viena diena tavo atšlainiuos geresnė
negu tūkstantis kur kitur
Maloniau man prie Dievo namų slenksčio palikti,
kaip nedorėlių pastogėj viešėti. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 15b)

P. Aleliuja. – Viešpatie, atverk mūsų širdį
Tavo Sūnaus žodžiams. – P. Aleliuja

Evangelija (Mt 13, 47–53)

    Jėzus kalbėjo miniai:
„Su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, , užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų tarpo ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
Ar supratote visa tai?“
Jie jam sako: „Taip“.
Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.
Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš tenai.