Du apaštalai, Jonas ir Jokūbas, jau daug kartų girdėję apie Dievo gailestingumą ir teisingumą, supyko, kad Viešpačiui nebuvo parodyta derama pagarba ir kad Samarijos miesto gyventojai jam nepadėjo. Apimti pykčio, apaštalai net norėjo sudeginti visą miestą, kaip vieną dieną pats Dievas padarė su Sodoma – kokia stipri gali būti neapykanta? Tačiau meilė yra daug stipresnė ir teisingesnė – būtent mokiniams buvo priekaištaujama, nes Dievas turi kantrybės net su didžiausiu nusidėjėliu, o Jis pats atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet kad tarnautų kitiems.

Pirmasis skaitinys (Zch 8, 20–23)

    Taip kalba kareivijų Viešpats:
„Bus dar taip, jog ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai. Vieno miesto gyventojai eis pas kitus ir sakys: ‘Eikime maldyti Viešpaties rūstybės, ieškoti kareivijų Viešpaties. Eisiu ir aš’. Daugel tautų ir galingų genčių ateis ieškoti Jeruzalėje kareivijų Viešpaties ir maldyti Viešpaties rūstybės“.
Taip kalba kareivijų Viešpats:
„Anomis dienomis dešimt įvairiakalbių tautų vyrų nutvers už apdaro vyrui iš Judo ir, jį sulaikę, sakys: ‘Mes norime eiti su jumis, nes girdėjome: Dievas yra su jumis’“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 86, 2–7)

P.  Dievas su mumis – Emanuelis!

Šventuose kalnuose Siono miestas įkurtas.
Viešpats jį labiausiai brangina
iš visų Jokūbo žemės vietovių.
Skelbiami garbingi dalykai
apie tave, Dievo Mieste. – P.Rahabą, Babelį garbintojais savo laikysiu;
štai Filistėjos ir Tyro, taipogi Etiopijos žmonės,–
ir jie laikomi bus kaip čia gimę.
Ir kalbės apie Siono kalną:
„Motin! Jam yra čiagimiai visi aliai vieno,
jį pats Aukščiausiasis laiko“. – P.

Viešpats rašys tautų sąrašo knygoj:
„Tautų čia gimtinė“.
O jos sau giedos, šokdamos šokį:
„Visos manosios versmės iš tavęs trykšta“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 51–56)

    Atėjus metui, kai turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės linkui.
Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ Bet jis atsisukęs sudraudė juos.
Jie pasuko į kitą kaimą.