Jei Luko evangelijos 9 skyrių padalytume į tris dalis, paskutinė dalis (maždaug nuo 44 eilutės) atskleistų menką Jėzaus mokinių dvasinę būklę. Ir vis dėlto po akimirkos, 10 skyriaus pradžioje, Viešpats išsiunčia 72 iš jų, suteikdamas jiems, be kita ko, galią gydyti ligonius ir išvarinėti piktąsias dvasias, be to, paaiškindamas, kad siunčia juos kaip avis tarp vilkų, o tai neabejotinai pranašauja jų kančias, susijusias su mokinio tarnyste. Tai, pirma, Kristaus pasitikėjimo mokiniais (kurie, kaip prisimename, buvo dvasiškai silpni¹) ženklas, ir, antra, didelio mokinių pasitikėjimo Jėzumi įrodymas, nes jie sutiko išeiti į nežinią kaip beginklės avys ir taip (tikriausiai dar nesąmoningai – plg. Lk 9, 45) dalyvauti Viešpaties kančiose.

Pasitikėjimas Jėzumi sukelia džiaugsmą (Lk 10, 17), net jei širdis atrodo nepasirengusi misijai.

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.

Spalio 18 d.
ŠV. LUKAS (F)

Pirmasis skaitinys (2 Tim 4, 10–17a)

    Brangusis!
Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Kreskas – į Galatiją, Titas – į Dalmatiją. Vienas Lukas tėra su manimi. Pasiimk ir atsivesk su savimi Morkų, jis bus man naudingas patarnautojas. Tichiką aš pasiunčiau į Efezą. Atvykdamas atgabenk apsiaustą, kurį palikau Troadoje pas Karpą, taip pat ir knygas, ypač pergamentus.
Kalvis Aleksandras man padarė daug bloga. Viešpats jam atmokės pagal jo darbus. Ir tu saugokis jo, nes jis labai priešinosi mūsų žodžiams.
Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane apleido. Tenebus jiems tatai palaikyta nusikaltimu! Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–13. 17–18)

P.  Visi šventieji tegu skelbia, Viešpatie, tavo karalystės kilnumą!

Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.

Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
tavo karalystės kilnumą.
Tavo karalystė – amžina karalystė,
tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

Kur Viešpats žengia,– žengia teisingai,
ką jis padaro, tas šventa.
Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P.  Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte,
duotumėte vaisių, ir jūsų vaisiai išliktų, – sako Viešpats. – P.  Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 1–9)

    Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves kur jis pats ketino vykti.
Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus.
Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio.
Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’“.