Jėzaus išgydyti devyni raupsuotieji laikėsi Toros nuostatų ir niekaip nenusižengė Įstatymui, tačiau jie neleido gydančio Dievo malonei pasiekti jų sielos gelmių. Tik vienas, dešimtasis, suprato, kad Įstatymo nurodymai tėra pareiga ir minimumas, o tikrasis dėkingumas pasireiškia nuolankiu garbinimu ir veda į autentišką tikėjimą Dievu. Galime gyventi ribose – nuo to, kas leidžiama, per tai, kas reikalaujama iki to, kas draudžiama, tačiau rutina ir automatizmas garantuoti, o gyvybingumo nėra nė šešėlio, nes gyvenimas tikėjimu ir Dievo artumu visada nenuspėjamas ir kūrybingas.

XXXII eilinė savaitė
Trečiadienis

Pirmasis skaitinys (Išm 6, 1–11)

Klausykit, karaliai, galvon įsidėkit:
jums mokytis reikia, pasaulio valdovai!
Tik jūs paklausykit, kurie viešpataujat
ir mėgstat didžiuotis, kad valdote liaudį!
Jūs valdžią iš Viešpaties turit,
šią galią Aukščiausias jums davė!
Visus jūsų darbus jis stebi
ir tiria, ką veikti galvojat.
Turėtumėt jo karalystei tarnauti,
bet jums nepatiko teisingi sprendimai;
Įstatymo jūs nesilaikėt –
nevykdėte Viešpaties valios.
Todėl jis netrukus ateis ir nubaus jus.
Didiesiems jo teismo sprendimas bus griežtas.
Mažasis sulauks pagailos, atlaidumo,
galingiesiems bausmės taipogi galingos.
Visatos Valdovas juk nieko nebijo,
nereikia jam lenktis prieš jokią didybę.
Jisai gi sukūrė ir didį, ir mažą –
visi jo apvaizdai tolygūs, vienodi.
Bet griežtą ataskaitą duos, kas galingas.
Šiais žodžiais į jus, kunigaikščiai, kreipiuosi,
kad imtutės proto ir išvengtute blogio.
Kas šventą dalyką už šventą ir laiko,
tas pats šventas tampa; kas vykdyt jį stengias,
tas apsaugą randa. Todėl mano žodžių
ieškokit ir siekit – juose jūs atrasit
pamokymą gerą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 81, 3–4. 6–7)

P.  Tu, Dieve, pakilki – tu žemę teiski.

„Ginkit visus skriaudžiamuosius, našlaičius,
beturčių, paniekintų saugokit teises.
Vargšus, prispaustuosius vaduokit,
traukite juos iš nedorėlių rankos“. – P.

Esu aš pasakęs:
„Visi jūs dievai, Aukščiausiojo sūnūs.
Tačiau jūs mirsit kaip kiti žmonės,
krisit kaip kiekvienas žemės galiūnas“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Tes 5, 18)

P.  Aleliuja. – Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų
Kristuje Jėzuje. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 11–19)

    Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.
Įeinant į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“
Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.
Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė ant žemės Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę kaip tik šitas svetimtautis!“
Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.