Elžbieta neprašė pagalbos nei net neinformavo savo giminės apie malonę, kurią Dievas jei parodė leidžiant tapti motina,  bet susilaukė pagalbos. Marija nelaukė paskatinimo, kad keliautų į kalnus, pas besilaukiančią giminaitę, padėti jai, bet tai buvo jautrios širdies refleksas. Kartais ir mes klausiame save patį kaip pasielgti, kokį sprendimą priimti, o gal užtektų paklausti Šventosios Dvasios, kokia yra Dievo valia, ko Jis tikisi iš mūsų, kad tinkamai pasielgtume ir susilauktume reikalingų malonių, ir būtume pilni autentiško džiaugsmo.

GRUODŽIO 21 D. (KV)

Pirmasis skaitinys (Gg 2, 8-14)

    Klausaus ir girdžiu: mylimasis ateina!
Kalnais atšokuoja, kalvelėm atliuoksi.
Tas mano mielasis – tarytum gazelė,
labai panašus jis į jauną briedžiuką.
Sustojęs priglunda prie mūs namo sienos,
pro lango pinučius štai žvelgia į vidų.
Kaip meiliai užkalbina mano mielasis:
„Ateik, o brangioji, o mano gražuole!
Žiema jau praėjo, ir perstojo lyti.
Gėlėtos jau pievos, ir dainos suskambo,
gimtojoje žemėj balandžiai burkuoja.
Jau pumpurus skleidžia vaisingosios figos,
pakvipo sužydę štai vynuogienojai.
Ateik, o brangioji, o mano gražuole!
Tu man – balandėlė, prigūžus lizdely;
slepiesi prie sienos skardingo uolyno…
O, leisk man pažvelgti į tavąjį veidą,
klausytis tavo meilingojo balso!
Saldus tavo balsas, ir veidas toks mielas!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 2-3. 11-12. 20-21)

P.  Džiūgaukit, Viešpačiui teikdami šlovę, teisieji;
giedokite giesmę jam naują.

Kankliais Viešpatį skelbkit,
jam dešimtstyge skambinkit arfa.
Giedokite giesmę jam naują,
iškilmingai ir skambiai giedokit. – P.

Viešpaties nuosprendžiai tveria per amžius,
iš kartų į kartas eina jo mintys.
Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko,
toji tauta, kuri išrinkta būti jo nuosavybe. – P.

Mes jo didžiai išsiilgę,
jis mūsų rėmėjas ir skydas.
Džiaugsis mūsų širdis, kad Viešpatį turi,
šventu jo vardu pasikliovus. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P. Aleliuja. – Emanueli, mūsų karaliau ir įstatymų leidėjau, ateik mūsų gelbėti, Viešpatie, mūsų Dieve. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 39-45)

    Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko:
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.