Jonas Krikštytojas lengvai galėjo būti pripažintas Mesiju, nes daug kas, net fariziejai ir jų šalininkai, manė, jog jis yra Dievo atsiustas Išganytojas. Tačiau sau priskirti tos garbės Jonas nenorėjo, nes jo pašaukimas buvo kitos ir už jo įgyvendinimą turės atsakyt prieš Viešpatį. Dar, jau čia žemėje turėjo atsistoti Jėzumi akis į akį, o melas, kaip sako pasakys, ‘trumas turi kojas’.
Aišku skirtumą tarp Jono ir Jėzaus aprašė savo pamoksle šv. Augustinas:
” Jonas yra balsas savam laike, o Kristus yra amžinas Žodis pradžioje. Pašalink žodį; kas belieka iš balso? Kai trūksta reikšmės, tėra tik tuščias triukšmas. Garsas be žodžio užgauna ausį, tačiau nepaliečia širdies…pasitelkęs balsą prabylu tau, o balso garsas tau perteikia žodžio prasmę. O kai balso garsas tau perteikia žodžio prasmę, pats balsas prapuola, tačiau jo perteiktas žodis jau esti tavo širdyje ir pasilieka manojoje.”(Sermo 293, 3: PL, 1328–1329)

SAUSIO 2 D. (KV)

Pirmasis skaitinys (1 Jn 2, 22–28)

    Mylimieji!
Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia Kristų esant Mesiją? Tas yra ir Antikristas, nes jis paneigia Tėvą ir Sūnų. Kiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą.
Tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios, pasiliks jumyse, tada jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve. Štai pažadas, kurį jis pats yra davęs, – amžinasis gyvenimas. Aš tai parašiau apie tuos, kurie norėtų jus suklaidinti.
Dėl jūsų – Patepimas, kurį iš jo esate gavę, jumyse lieka, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats jo Patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas. Ir kaip jis jus pamokė, taip ir laikykitės.
Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite jame, kad, kai jis pasirodys, turėtumėte pasitikėjimą ir, kai ateis, nereikėtų su gėda nuo jo pasitraukti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1. 2–3ab. 3cd–4)

P. Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.

Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina. – P.

Savo išganymą Viešpats apreiškė,
jo teisingumas šviečia pagonims.
Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
Izraelio šeimai žadėtą. – P.

Ir mato visas pasaulis
išganingąjį Dievo veikimą.
Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 1, 1–2)

P. Aleliuja. – Daugel kartų praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus,
o galiausiai šiomis dienomis jis prabilo į mus per Sūnų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 1, 19–28)

    Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“
Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“
Jie ir vėl jį klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“
Jis atsakė: „Ne!“ –
„Tai gal tu pranašas?“
Jis atsakė: „Ne!“
Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
Jis tarė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią!’, kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei pranašas?“
Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu, o tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.
Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.