Savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu Viešpats Jėzus atveria mums kelią į Dangaus Karalystę ir kviečia į ją visus be jokių apribojimų, t. y. niekas nėra privilegijuotas ar nuskriaustas. Žmogaus patekimą į Dangų gali apriboti tai, kuo jis pats užpildo savo širdį: nuodėmingais veiksmais ar netvarkingais troškimais bei prisirišimais. Ar tai būtų valdžios troškimas, kaip Jono ir Jokūbo atveju, ar pyktis ir pasipiktinimas kitais dėl jų silpnybių, kaip kitų apaštalų atveju, ar abejingumas kitų likimui ir aktyvios meilės, matomos, jaučiamos, o ne deklaruojamos, trūkumas, stato aukštas sienas ir neperžengiamas tvoras.

II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV)
TREČIADIENIS

Pirmasis skaitinys (Jer 18, 18–20)

    Pranašo priešai kalbėjo: „Ateikite, ir susitarkime prieš Jeremiją! Juk kunigui niekad nepristigs nurodymo, išminčiui – patarimo, ir pranašui – žodžio. Ateikite, ir jį sumušime jo paties žodžiais, atkreipkime dėmesį į visa, ką tik jis sako!“
Jeremijas meldėsi: „Atkreipk į mane, Viešpatie, dėmesį: išgirsk, ką šneka mano priešai! Kas gi už gera blogu atsiteisia? O jie man iškasė duobę. Atmink, kaip stovėdavau tavo akivaizdoj, kad juos užtarčiau ir tavo rūstybę nuo jų nukreipčiau“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 5–6. 14–16)

P. – Gelbėk mane, Viešpatie: esi gailestingas!

Išpainiosi tu iš pinklių, man priraizgytų;
tu gi esi mano tvirtybė.
Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
mane išvaduosi, Dieve ištikimasis. – P.

Girdžiu, mane daugelis plūsta: iš visur siaubas.
Būriuojas prieš mano gyvybę, atimt ją kėsinas. – P.

Bet aš tavimi, Viešpatie, kliaujuos,
sakau: „Tu man Dievas.
Tik tavo rankose mano likimas.
Išgelbėk mane nuo priešo kėslų, nuo mano engėjų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 8, 12b)

Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats. –
Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą.

Evangelija (Mt 20, 17–28)

    Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“.
Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti.
Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“
Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.
Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“
Jie atsakė: „Galime“.
Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.
Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Jūsų tarpe neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmas, tebūnie jūsų vergas.
Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.