Tas ar anas, iš Galilėjos ar iš bet kurios kitos žemės vietos – abejonės visuomet lydės tikėjimą, kitaip, jos netekęs, jis nustotų būti tikėjimu. Kai ateini pas Dievą, svarbu, kad neturėtum išankstinių nusistatymų, bet būtum Jam atviras protu ir širdimi. Dievo malonė visada pasitiks jūsų netikėjimą, jei tik atkakliai ir nuoširdžiai ieškosite Tiesos.

Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv.

IV GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV)
ŠEŠTADIENIS

Pirmasis skaitinys (Jer 11, 18–20)

    Viešpatie, leidai man tai sužinoti, todėl aš tatai ir žinojau, tada tu davei man suprasti jų darbus.
Pats aš buvau kaip romus avinėlis, vedamas pjauti, – nenujaučiau, kad prieš mane piktų kėslų turėjo sakydami: „Tam medžiui nuleiskime syvus, išraukime jį iš gyvųjų pasaulio, kad niekas daugiau neminėtų jo vardo“.
Tačiau kareivijų Viešpats sprendžia teisingai, patikrinęs viską rimčiausiai. Aš gausiu išvysti, kaip tu jiems atkeršysi, nes savąją bylą aš tau patikėjau!

Atliepiamoji psalmė (Ps 7, 2–3. 9–12)

P. – Prie tavęs, Viešpatie Dieve, glaudžiuosi.

Aš prie tavęs, Viešpatie Dieve, glaudžiuosi,
gelbėk mane ir vaduok nuo visų mano engikų,
kad manęs nepagrobtų kaip liūtas,
kuris žiauriai drasko, kai nėra kas gelbi. – P.

Teisdamas mane teisiu pripažinki: aš juk nekaltas.
Padaryk nedorėlių užmačioms galą, teisų sutvirtink.
Tu gi kiaurai permatai širdis,
Dieve teisusis. – P.

Skydas, kuris mane dengia, – tai Dievas,
jisai teisias širdis vaduoja.
Dievas – teisingas Teisėjas,
kasdien jo bijokim. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 3, 16)

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų. Kiekvienas, kuris jį tiki, turi amžinąjį gyvenimą.

Evangelija (Jn 7, 40–53)

    Išgirdę Jėzaus žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas.“ Kiti tvirtino: „Jis Mesijas“. Dar kiti pranašavo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?“ Argi Raštas nesako, kad Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. Buvo tokių, kurie norėjo netgi jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“
Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs“.
Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? Nebent tos prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo“.
Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“
Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“.
Ir taip jie išsivaikščiojo sau.