Daugybė žmonių ieškojo Jėzaus, nes jiems davė valgytiduonos iki soties. Fariziejai ieškojo net ne sąžiningo būdo apkaltinti diakoną Steponą, kad patenkintų savo žmogiškus troškimus. Ir aš šiandien: ar siekiu, kad būtų įvykdyta Dievo valia, ar tik įgyvendinu savo planus ir svajones?

 

III Velykų savaitė (ABC/KV)

Pirmadienis

 

Pirmasis skaitinys (Apd 6, 8–15)

 

Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių stebuklų ir ženklų.

Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kireniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo.

Tada jie papirko keletą vyrų, kad sakytų girdėję Steponą piktžodžiaujant Mozei ir Dievui. Tuo būdu jie sukurstė liaudį, jos seniūnus ir Rašto aiškintojus, pritykoję sučiupo jį ir nusivedė į aukščiausiojo teismo tarybą.

Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: „Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą. Antai mes esame girdėję jį sakant, kad Jėzus Nazarietis išgriausiąs šią vietą ir pakeisiąs Mozės mums duotus nuostatus”.

Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė jo veidą spindint, tarytum angelo veidą.

 

Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 23–24. 26–27. 29–30)

 

P. – Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina.

A r b a: Aleliuja.

 

Lai susirinkę didžiūnai sau prieš mane tarias,

aš, tavo tarnas, apie tavo valią mąstysiu.

Mane tavo potvarkiai žavi.

Visi tavo norai – man tikri patarėjai. – P.

 

Tau atvėriau savąjį kelią, ir mane išklausei;

mane savo įstatymų mokyk.

Leisk pažint tavo priesakų kelią,

ir nuostabius tavo darbus mąstysiu. – P.

 

Į klystkelius patekti neleiski,

suteik man savo įstatymo malonę.

Esu pasiryžęs tiesos kelio laikytis,

prie tavo įsakymų taikaus. – P.

 

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 4b)

 

P. Aleliuja. – Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų. – P. Aleliuja.

 

Evangelija (Jn 6, 22–29)

 

Minia, buvusi anoje ežero pusėje matė, kad ten buvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Jėzaus palaimintos duonos.

Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės įlipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čia atvykti?”

O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę stebuklų, bet kad prisivalgėte duonos iki soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs”.

Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?”

Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė”.