Steponas miršta ir yra palaidotas, tačiau jo mirtis tampa netikėtos atsivertimų bangos pradžia. Būtent taip auga pirmoji Bažnyčia, ir tai niekuo nesiskiria nuo tikrojo Bažnyčios augimo per amžius iki šių dienų. Net ir šiandien, jei savo gyvenime patirsite kokią nors daugiau ar mažiau pažodžiui suprantamą mirtį ir palaidojimą, neskubėkite to vertinti kaip nesėkmės, nes galbūt rytoj pamatysite, kad ši mirtis tapo pradžia didžių dalykų, kuriuos Dievas taip suplanavo padaryti jūsų išganymo istorijoje.

Apmąstymą parašė br. Piotr K. OFM Conv.

III Velykų savaitė (ABC/KV)
Trečiadienis
Pirmasis skaitinys (Apd 8, 1–8)

Aną dieną prasidėjo didelis Jeruzalės Bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė Judėjos ir Samarijos apylinkėse.
Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo.
O Saulius stengėsi išnaikinti Bažnyčią, naršydamas po namus, suiminėdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą.
Tuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė džiaugsmingąją naujieną.
Taipogi Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ėmė skelbti gyventojams Mesiją. Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus stebuklus. Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, pasišalindavo netyrosios dvasios. Buvo pagydyta daug paralyžiuotųjų ir luošų. Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 65, 1–7)

P. – Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą.
A r b a: Aleliuja.

Visi pasaulio kraštai sveikinkit Dievą,
apie jo vardo didybę giedokit,
iškilmingai teikit jam šlovę.
Jūs Dievui kartokit:
„O, kokie tavo darbai stebuklingi. – P.
Tesilenkia, tegieda tau visa žemė,
tegarsina tavąjį vardą.”
Eikit ir žvelkit į Dievo darbus:
kiek nuostabiausių dalykų žmonėms jis padarė! – P.

Sausumą pavertė jūra,
pervedė pėsčius per upę;
žavėtis juo turim!
Per amžius galingai jis viešpatauja. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 40)
P. Aleliuja. – Kiekvienas, kuris tiki Sūnų turi amžinąjį gyvenimą;
todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 6, 35–40)

Jėzus kalbėjo miniai:
„Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet aš jums sakiau: jūs mane regėjote ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu. Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.
O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”.