Psalmistas šiandien sako, kad jis džiaugėsi, nes jam buvo pasakyta: „Mes eisime į Viešpaties namus”. Jam tai reiškė imtis piligriminės kelionės į Jeruzalę, kad galėtų pašlovinti Viešpaties Vardą pagal to meto kulto nuostatus. Jei šis žodis mus užklumpa „už Viešpaties namų”, t. y. situacijoje, kai mūsų širdis sustojo nuo kokių nors rūpesčių, nepatogumų, nuoskaudų ar nusivylimo jausmo, tai yra ženklas, kad pats laikas vėl leistis į „piligriminę kelionę į Jeruzalę”, t. y. atsigręžti į Dievo šlovinimą savo gyvenime.

Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv.

V Velykų savaitė (ABC/KV)
Trečiadienis

Pirmasis skaitinys (Apd 15, 1–6)

    Iš Judėjos atvyko daug žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“. Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie antiochiečiai nuvyks dėl ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
Bažnyčios pasiuntiniai iškeliavo per Fenikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą broliams. Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas per juos nuveikęs.
Tuomet pakilo kai kurie iš priėmusiųjų tikėjimą fariziejų ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo“.
Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–2. 3–4a. 4b–5)

P. – Viešpaties būstan džiaugsmingai keliaujam.
A r b a: Aleliuja.

Džiaugiuosi, išgirdęs, kas man pasakyta:
„Į Viešpaties būstą keliaujam!“
Štai mūsų koja jau stovi
tavo, Jeruzale, vartuos.
Jeruzale, mieste puikusis, tvirtai pastatytas, tarsi nulietas! – P.

Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės.
Juk priedermė Izraeliui Viešpatį šlovint. – P.

Teisėjams krasės čia stovi,
čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 4a. 5b)

P. Aleliuja. – Pasilikite manyje, ir aš jumyse pasiliksiu, – sako Viešpats. – Kas pasilieka manyje tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja

Evangelija (Jn 15, 1–8)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.