Paskutinės vakarienės metu Jėzus moko apaštalus:

– kad tai Dievas nusprendė, jog mes gyvename čia ir dabar, jog esame žmonės ir galime daug ką, bet negalime, pavyzdžiui, skraidyti kaip paukščiai ar nardyti į jūros gelmes be tinkamų priemonių ir kad pats Mesijas mums parodė, kaip eiti kasdienio keliu;

– kad Dievas yra visagalis, šventas, gailestingas ir visų dorybių pavyzdys, o mes esame nuodėmingi, silpni, neištikimi ir kaprizingi, ir kad, kai tik pripažinsime šią tiesą, Jis leidžia mums, nepaisant mūsų silpnybių, glaudžiai bendradarbiauti;

– kad Dievas yra tas, kuris palaiko mūsų gyvenimą žemėje, nes jei Jis atitrauktų nuo mūsų savo apvaizdos ranką, mes tuoj pat išnyktume, ir kad ši sąjunga garantuoja mums begalinį gyvenimą, kupiną neribotos laimės.

Pirmasis skaitinys (1 Kor 15, 1–8)

Broliai!
Aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ir kuria pasieksite išganymą,– jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; kitaip būtumėte veltui įtikėję.
Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui dvylikai apaštalų. Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 2–5)

P.  Per visą žemę eina jų aidas.

Skelbia dangus Dievo garbę,
apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
o naktis – ateinančiai nakčiai. – P.Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
kurių skambesio nebūtų girdėti.
Per visą žemę eina jų aidas,
jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 6b. 9c)

P.  Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats.
Pilypai, kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 14, 6–14)

    Jėzus tarė Tomui:
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę”.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana”.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?! Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite manęs dėl mano vardo, aš padarysiu”.