Psalmistas šiandien sako, kad jis pakelia akis į Dievą, kaip tarnas ar tarnaitė pakelia akis į savo šeimininko ar šeimininkės rankas. Šis žodis duotas kaip klausimas, ar tavo akys šiandien taip pat nukreiptos į Dievą, t. y. ar būtent Jame ieškai atsakymų į visus nežinomybės ir pavojus, su kuriais šiuo metu susiduri savo istorijoje. O gal net labiau tai yra pažadas, kad jei atkreipsi akis į Dievą, Jo rankose rasi maistą, galintį numalšinti didžiausią alkį, ir gynybą, padėsiančią išvengti didžiausios baimės išsipildymo.

Apmąstyam ąparašė br. Piotr Kurek OFM Conv.

Pirmasis skaitinys (2 Tim 1, 1–3. 6–12)

    Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas vardan pažadėto gyvenimo Kristuje Jėzuje, mylimam sūnui Timotiejui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Kristaus Jėzaus!
    Aš dėkoju Dievui, kuriam tarnauju, kaip ir mano protėviai, su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį.
    Dėl tos priežasties aš tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, esančią tavyje iš mano rankų uždėjimo. Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui jėga Dievo, kuris mus išgelbėjo bei pašaukė į šventąjį pašaukimą, ne atsižvelgdamas į mūsų darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone, kuri dovanota mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus.
    Ji dabar tapo regima, pasirodžius mūsų Išganytojui Kristui Jėzui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija; aš esu jai paskirtas šauklys, apaštalas ir mokytojas.
    Dėl šios priežasties aš ir kenčiu tuos vargus, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras, kad jis gali išsaugoti man patikėtąjį palikimą iki anos dienos.

Atliepiamoji psalmė (Ps 122, 1–2)

P.  – Į tave, Viešpatie, mano akys pakeltos.

Į tave mano akys pakeltos,
kuris dangaus soste sėdi.
Kaip žiūri tarnai
į dosniąją ranką valdovo.  – P.Kaip žiūri tarnaitė į ranką valdovės,
taip mūsų įsmeigtos akys į Viešpatį Dievą
laukia, kad pasigailėtų.  – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 11, 25a, 26)

P. Aleliuja. – Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas, – sako Viešpats. –
                     Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 12, 18–27)

    Pas  Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs:  ‘Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegu veda našlę ir pažadina jam palikuonių’.
    Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris. Numirėliams keliantis, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“
    Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės? Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. O kad mirusieji keliasi, – ar neskaitėte Mozės knygoje apie krūmą, – kaip Mozei Dievas yra pasakęs: ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas, Jokūbo Dievas’?! Jis gi ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate“.