Ar įmanoma, kad minėta pirmame skaitinyje neteisybė būtų suprasta kaip netikėjimas, pasitikėjimo Jėzumi stoka? Juk kartais atrodo, jog tai yra tik mažas trukumas, įstatymų apėjimas, silpnybė, bet rimtai susimąstydami turime pripažįsti, kad mažas tikėjimas tai pasekmė to, jog negalvoju apie Jėzų, neužleidžiame Jam pirmos vietos savo širdyje, nėra Jis mums iš tikrųjų svarbiausias. Todėl net mažiausio išbandymo akimirką su baime šaukiame, o Jėzus klausia kaip Petrą: „,Ko suabejojai, silpnatiki?! Kodėl šauki dėl tavo žaizdos? Ar manai, kad tavo skausmo neįmanoma išgydyti?“

Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.