Prievaizdas skyrė savo gyvenimą kūrti savo žemiškus namus: prabangus, modernus, nepakartojamus, pastatytus ant apgautų žmonių nelaimės, labai tvirtas, bet tik iki laiko. Kai staigai griūvo visas jo gyvenimas suprato, kad geriau turėti sąžiningai sukauptus pinigus, šilumą kylanti iš tikrų draugų širdžių, saugumą ir džiaugsmą tarp tų, prieš kuriuos nereikia vaidinti kažko kito.
Sunkiausia pastatyti namus iš žmonių ir papuošti jį nesavanaudiškumu.