Jau Senajame Testamente, kaip ir kitose religijose, pasninkas turėjo parodyti gailestį dėl padarytų nuodėmių, padėti žmogui įsiminti, jog Dievas yra gailestingas, tapti prašymo malda sunkioje situacijoje. Pranašai dar aiškino, kad pasninkas tai išorinis ženklas, kuris privalo būti sujungtas su širdies pasikeitimu ir solidarumu su vargšais. Jėzaus ateimas prideda pasninkui naujų elementų išsaugodamas anksnesnius: gauname neabejotiną tobulo Dievo gailestingumo malonę ir laisvę nuo savo kalčių bei susivienijimo su Mesijaus auka dovaną, kurio dėka dangaus vartai mums atsidarė.