Įvairiausiais prašymais kreipiamės į Dievą: vienas būna rimtas, antras dar rimtesnis, dar vienas dėl kitų. Tuo pačiu Viešpačiui siūlome kažką, kas atrodo mums vertinga, kaip kad raupsais susirgęs Naamanas norėjo padovanoti brangenybes. Kartais prašydami prarandame visą viltį kaip našlė iš Sareptos, kuri buvo nusiteikusi mirti iš bado. Tačiau tokioje beviltiškoje situacijoje Dievas stato mūsų kelyje savo pranašą reikalaujantį kažko mažo ir nereikšmingo – nusimaudyti artimiausioje upėje ar plono paplotėlio, tiktai tiek, tam jog sužadintų mumyse tikėjimą ir galėtų padaryti įspūdingą stebuklą.