Pranašas Jeremijas, gyvenęs VII – VI a. prieš Kristų, nuo jaunystės turėjo perplėštą širdį tarp ištikimybės Dievui, skatinančios skelbti siaubingas pranašystes ir meilės savo tautiečiams, nenorintiems atsiversti ir išvengti savo nuodėmių pasekmių. Dievo Sūnus, pagailėjęs žmonijos ir atėjęs ją išgelbėti, susilaukė priekaištų ir persekiojimų iš tų, kurie buvo labiausiai nutolę nuo Dievo įsakymų. Ar per besibaigiančią gavėnią pavyko man bent kartą susigraudinusia širdimi pažiūrėti į klystantį ir vargstantį su savo silpnybėmis artimą? Ar atsiprašiau ir padėkojau tam, kuris su sielos skausmu priėmė mano parpuolimą?