Kai turime skirtis su artimu ir mylimu žmogumi, nors ir trumpam laikui, visada mums liūdna. Todėl Apaštalai išgirdę, jog Jėzus palieka šį pasaulį nuliūdo. Tačiau Jėzus sugrįžo į savo garbę, kurioje gyveno dar prieš pasaulio sukūrimą. Noras sulaikyti Mesiją šioje žemėje būtų žmogiško, ne dieviško mąstymo vaisius. Panašiai, kai apaštalai ieškojo prisikėliusio Jėzaus kape, nes taip jiems patardavo žmogiška logika. Gerai, kad Dievo išmintis aplenkia mūsų mąstymą ir nuolat mus nustebina ir žavi.

Skaitiniai:

Apd 1, 1–11: 
Ps 47, 2–3. 6–7. 8–9.
Ef 4, 1–13:  arba Ef 1, 17–23: 
† Mk 16, 15–20: