Vėl ir vėl
Jeigu ieškotume žodžių, kurie pirmame skaitinyje apibūdina šv. Pauliaus Dievo Žodžio skelbimo tarnystę (keletas iš jų būtų: kalbėti, mokyti, raginti, skelbti, liudyti) suprastume, jog Apaštalas panaudojo visą paletę galimybių, kad tik Evangelija pasiektų kiekvieną žmogų, o jis per savo aplaidumą nebūtų kaltas dėl kitų pražūties. Labai svarbu – kaip ir pats Paulius rašė – „kalbėjo tiek viešumoje, tiek po namus“, o tai reiškia, kad kartodavo tą patį per tą patį, vėl ir vėl, jog Jėzus mirė ir prisikėlė. Kaip skelbti ir nenusibosti, skelbti ir nevarginti klausytojų, kaip kalbėti su užsidegimu, be rutinos, kaip skambėti autentiškai? Atsakymas yra Evangelijoje: „teikti amžinąjį gyvenimą“! Gyvenimas – tai dovana, kuria galiu džiaugtis kasdien. Kiekvieną rytą gyvenimą galiu atrasti iš naujo, suvokiu, jog šio stebuklo nenusipirkau, nelaimėjau loterijoje ar varžybose, negavau per pažintis, neišsielgetavau, bet dovanai teikė man ją mylintis Tėvas.
Apmąstymo gairai: br. Mateusz Stachowski OFM Conv.
Skaitiniai