Apaštalas Paulius drąsiai atsistojo kaltintojų akivaizdoje, nes buvo įsitikinęs, kad nenusižengė viską žinančiam Dievui. Kad kaltintojai – jo tautiečiai, kurie tikriausiai paskelbtų kitokį teismo sprendimą Dievo vardu, neužsitrauktų kaltės dėl jo mirties, Paulius šaukėsi žemiškojo teisėjo sprendimo. Apaštalas Petras, Jėzaus tris kartus paklaustas ar Jį myli, pradžioje drąsiai atsakė patvirtinant, bet paskutinį sykį suprato, jog tik Dievas neklysta, o žmogus nusidėjęs (Petras išsižadėjo savo Mokytojo būtent tris kartus), viską žinančiojo Dievo akivaizdoje gali būti ištaisintas ir perkeistas. Taip pat ir aš atsistojęs prieš Dievą, nuo kurio nė viena mano gyvenimo akimirka nėra paslėpta, galiu pažinti tiesą apie save, savo nuodėmių ir silpnybių, talentų ir gerų darbų svarbą ir pasekmes.

Skaitiniai

Apd 25, 13b–21: 
Ps 103, 1–2. 11–12. 19. 21.
† Jn 21, 15–19: